+370 618 66888 mokymai@infinitas.lt

Kur dingsta laikas?

Kaip nustoti gaišti laiką, dirbti efektyviai ir pradėti save keisti į gerąją pusę?

Ilgą laiką aš stebėdavau žmones, kurie vaikšto į sporto salę, tačiau nerodo didelio progreso, o tiksliau nerodo jo iš viso. Jų  treniruotė atrodė taip: ateina vieną kartą per savaitę, pašneka telefonu, pakalba su draugu ir išeina iš sporto salės.

Kai kurie darė vieną iš šių veiksmų, kiti darė visą tai vienu metu. Tačiau manau kiekvienas gali sutikti, kad naudos iš tokios veiklos yra nedaug. Paprastai tariant, žmonės neprogresavo, arba tai darė labai lėtai. Viso to priežastis – jie neturėjo didelės motyvacijos.

Galime nueiti į tą pačią salę ir pamatyti tuos žmones, kurie žino, kodėl čia atėjo, yra motyvuoti ir dirba iš visų jėgų. Nereikia netgi būti dideliu ekspertu, užtenka pamatyti, kaip žmogus elgiasi ir kaip atrodo, ir viskas tampa aišku – kieno yra kokie įpročiai.

O ar jums niekada taip nebuvo, kad nusprendėte kažką daryti ir… Perkeliate viską kitai dienai, tada dar kitai savaitei ar mėnesiui? Kodėl mes kartais tai, ką turime padaryti greičiausiai, dažniausiai atidedame vėlesniam laikui? Ir kaip tai pakeisti?

Taigi, žmonės neprogresuoja arba nesikeičia, nes:

Tingi kažką daryti;
Turi per daug darbų ir nespėja ar pamiršta, ką turi padaryti;
Yra išsiblaškę, nesusikoncentruoja;
Sprendžia ne tuos darbus, kurie yra svarbiausi;
Negali prisiversti atlikti svarbių darbų;
Neranda tam laiko;
Blogai paskirsto prioritetus…

Žinoma, tai ne visas sąrašas. Kiekviena asmenybė unikali ir turi savo pasiteisinimą, tačiau, mintis, manau, aiški.

Žiūrėti į savo situacija realiai.

Pirmas žingsnis visada prasideda nuo suvokimo. Juk galima suprasti, kad kažkas daroma ne taip, jeigu progreso nėra. Suvokti, ką darome ne taip ir yra mūsų užduotis. Jūsų. Mano.

Pokyčiai įvyks tada, kai įsisąmoninsime savo silpnas ir stiprias puses. Pvz: vieni darbo metu kreipia dėmesį į nereikšmingus dalykus ir dirba neefektyviai. Kiti žmonės labai mėgsta atlikinėti žemo prioriteto užduotis, palikdami vėlesniam laikui svarbesnes. O gal jūs iš tų žmonių, kurie laukia postūmio iš kitų ar “idealaus” laiko pradėti svarbią užduotį?

Kiekvienas žmogus gali turėti savo silpnumus, kurie stabdo jo progresą. Aš galiu pasakyti, kad esu iš tų žmonių, kurie mėgsta viską apmąstyti prieš veikiant, tačiau jeigu aš pradedu, atlieku viską gerai ir iki galo. Žinodamas savo silpną vietą, stengiuosi negalvoti apie visus darbus, juk svarbiausia yra pradėti ir tada aš vedu viską iki galo.

Ar yra konkretūs patarimai, kurios galima pritaikyti praktiškai, kurie padeda dirbti efektyviau? Atsakymas yra – taip. Pasidalinsiu savo patirtimi. clock

Efektyvaus laiko paskirstymo sprendimo būdai, kuriuos aš naudoju ir rekomenduoju jums:

  • Turėkite aiškų planą, ką turite šiandien atlikti. Geriausia jį užsirašyti ant lapo ir toje vietoje, kur jį matysite dažnai. Būtent taip darau aš. Iš vakaro užsirašau konkrečius tikslus kitai dienai, toks būdas padeda išlaikyti koncentraciją visą dieną be jokio išsiblaškymo.

  • Nemąstykite, nevertinkite svarbios užduoties ir, kiek laiko gali užtrukti jos atlikimas. Pradėkite veikti nuo pačio pirmo žingsnio. Dauguma žmonių gali sustabdyti mintys apie ilgą sunkų projektą. Jie galvoja, kiek tai laiko užtruks, ką reikės padaryti su nuogąstavimais “o dieve, kaip man nepasisekė”. Vietoj neigiamo scenarijaus sukūrimo mintyse tiesiog pradėkite nuo pirmo žingsnio. Pamatysite, kaip daug jūs spėsite padaryti, jei pradėsite nedelsiant.

  • Jeigu turite didžiulį tikslą ir nežinote, nuo ko pradėti, suskaldykite jį į mažesnes dalis. Taip pamatysite daug konkretesnius žingsnius, kaip atlikti savo darbą puikiai taupant laiką. Aš niekada nesiimu didelio projekto tol, kol jo nesuskaldau dalimis. Suskaldęs, aš pamatau, ką reikia padaryti iš karto, o ką vėliau.

  • Jaučiatės pavargę? Darbas pavargus yra labai neproduktyvus, todėl keičiame jį į efektyvesnį būdą. Vietoje to, kad tęstumėte darbą, 10-30 minučių, pailsėkite. Tai gali būti laikas skirtas arbatos gėrimui arba trumpas gulėjimas užsimerkus (panašus į trumpą meditaciją). Kai aš jaučiuosi pavargęs, aš visada padarau trumpą 10-20 min. pertrauką ir naudojant tokį paprastą būdą aš spėju daug daugiau, nei bučiau dirbęs be poilsio.

  • Darykite vieną darbą vienu metu. Žinau, kad šiais laikais sunku susikaupti, kai norisi viską suspėti padaryti ir tarp milijono darbų atrasti laiko sau. Savaime pastebėjau, kad skiriant 100% savo dėmesio tik vienam darbui, daug daugiau jų įveikiu per visą dieną. Tai reiškia, kad kai aš dirbu, aš išjungiu telefono žinutes, “Facebook’a” ir nesėdžiu el.pašte ir t.t. Mano misija atlikti tik vieną užduotį, ne dvi ir ne šimtą, tai man sutaupo begales laiko.

Pabaigai noriu pasakyti, kad yra daug būdų, kaip paskirstyti savo laiką. Kiekvienam žmogui tiks vis kitokie patarimai. Čia aš įvardinau savo dažniausiai naudojamus ir veiksmingiausius būdus, jeigu jums jie padeda, tai puiku, o jeigu ne, suraskite, kas veikia būtent jums.

Tačiau prieš atsisveikinant su jumis, tradiciškai noriu pasidalinti, koks yra bendras planas, kaip nustoti gaišti laiką ir tapti produktyviu:

  • Pažinkite save. Suraskite savo stiprias ir silpnas vietas, žinokite jas.

  • Suraskite priežasčių, dėl ko jūsų progresas sustojo (dažniausiai tai būna viena pagrindinė pakankamai akivaizdi priežastis).

  • Išspręskite visas priežastis ir laisvai tobulėkite toliau.

Skamba paprastai? Taip ir yra. Jeigu norėsite pasidalinti savo produktyvumo būdais komentaruose, aš tik už ir lauksiu jūsų nuomonių.

Būkite efektyvūs savo veikloje ir pamatysite, kaip greitai jūsų kompetencija gali pakilti. Viską, ką jūs darysite, tai tik teisingai paskirstysite savo laiką, tačiau naudos gausite trigubai daugiau, visiems sėkmės ir iki kito karto. Su jumis buvo Jevgenijus iš Tobulėjimo Klubo.

 

pabukime-dviese

Diena per savaitę, savaitgalis per mėnesį ir savaitė per metus. Tai laikas, reikalingas kiekvienai porai. Nebūtinai prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje Kanaruose ar Karibuose. Svarbiausia – dviese. Tačiau, reikia pasakyti, kad tiesiog buvimas kartu taip paprastai santykių neatnaujina ir stebuklų nesukuria.

12

Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas, prioritetų pasiskirstymas, stipriai įsigalėjusios visuomenės normos siekti karjeros, gero uždarbio ir ne visiems įkandamo naujos statybos nuosavo būsto lemia, jog šeimoje atsiranda šaltumas ir susvetimėjimas. Gyvenimas dėl rytojaus atima šiandienos džiaugsmus, į antrą planą nustumia džiugias smulkmenas. Ne, ne todėl, kad mes to norime! O todėl, kad puoselėti santykius nebeužtenka jėgų…

O kas mums gali parodyti, mus perspėti, kad tolstame nuo savo antrosios pusės? Dažniausiai tai pamatome tik tada, kai jokios kelionės padėti nebegali. Diena iš dienos gyvename su žmogumi po truputį nuo jo toldami. Iš pradžių pabosta intymus gyvenimas, bet tam turime svarbų pasiteisinimą: daug dirbame ir esame pavargę. Pamažu bendravimas namuose virsta tik trumpais pokalbiais apie buitį. O vis retesnes išvykas į gamtą pakeičia „bendra kelionė“ apsipirkti prekybos centre.

Taip gyvenant, visada išaušta rytas, kai vienas ar abu partneriai supranta: meilė išblėso, aistra užgeso, o buvimas kartu nebeatneša džiaugsmo. Kokia bus santykių pabaiga, kiekvienas pasirenka pagal asmenines vertybes ir pasaulėžiūrą.

Dovanoti save. Norėdami teisingai suprasti laiko „TIK DVIESE“ prasmę ir dar gauti iš to naudos, pirmiausia turėtume pagalvoti, kodėl mes tai darome. Ar esate patyrę situaciją, kai ilgus mėnesius planavote šeimos išvyką, galų gale jos sulaukėte, o važiuodami automobilyje su savo antrąja puse net nesišnekėjote? Nes pasiruošimas ir kelionės rūpesčiai užgožė pačią esmę – džiugiai pabūti kartu. Buvimas dviese turi būti kuriamas šiandien, čia ir dabar. Kartu gaminant vakarienę, žiūrint filmą, geriant arbatą. Santykius reikia kurstyti kasdien. Tam nebūtina, kad vyras neštų kalnus rožių, o moteris namuose nuolat vaikščiotų pasitempusi. Svarbu nuolat sau priminti, kad būtent su šiuo žmogumi gyvename ne veltui. Su juo dalijamės gyvenimu todėl, kad patys kažkada to be galo troškome. O peržengę bendrų namų slenkstį, visa širdimi tikėjome, jog jis yra tas vienintelis, kitoks nei likęs pasaulis. Ir nuolat jam tai priminkite: švelniu apkabinimu, padėka už smulkmeną, kurią jis padarė dėl jūsų, buvimu šalia, kai sunku.

Kai esam geros mamos, neužmirštam, kad esam dar ir žmonos. Moterys pernelyg susikoncentruoja į motinystę, sutuoktinį nustumdamos į antrą planą. Problema yra ne vaikai, o klaidingai sudėlioti prioritetai. Moterys turi itin stiprų motinystės jausmą, tačiau vaikus užauginti brandžiomis asmenybėmis reikia abiejų tėvų. Vyrai, kuriems trūksta moters dėmesio, daug mažiau bendrauja su savo atžalomis. Todėl verta išmintingai laviruoti tarp mamos ir moters vaidmenų. Juk nebus laimingesnių mažylių negu tie, kurie kasdien mato darnius ir visaverčius tėvų santykius.

11

Nesaugokite santykių, puoselėkite juos! Daugelis sako: „aš saugau savo santykius, santuoką…“ Santuokos, santykio saugoti nereikia. Jį reikia puoselėti. Juk jeigu laužo liepsną, sėdėtume ir saugotume, ji greit gęstų ir užgęstų. O norint, kad nuolant rusentų, liepsnotų, reikia puoselėti – vis įmesti malkų. Tik taip ji degs. Taip pat yra ir su santykiais. Nesaugokime jų, o geriau juos nuolat auginkime. O tai yra smagu ir įdomu daryti, padovanojant laiką TIK sau, pakeitus aplinką iš namudinės ir darbinės į gamtos ir poilsio erdvę bei atrandant naujus dalykus arba patiriant žinomus, bet primirštus, per kūrybą kartu, per juoką kartu, per mokymąsi kartu, per sąmoningumo auginimą kartu.

Žmonės puoselėja ir puošia save. Eina i sporto klubą, kad treniruoti fizinį kūną, eina į kirpyklą ar grožio salonus, kad tvarkingai gražiai jaustis, perka gražų rūbą, kad estetiškai stilingai atrodyti. Visa tai yra gerai, tačiau investicija į santykių pilnatvę slypi ne tik čia. Tobulinimas, auginimas, puoselėjimas, „treniravimas“ sąmoningumo santykiuose – štai kur tvirtas ryšys, štai kur suvokimas, kokią vertybę turite, štai kur ekpresyvumas, įdomumas ir rutinos nebuvimas juose. Juk stiprūs santykiai neša didžiulių dividendų – tai ir išlikusi šeima, ir geri santykiai su vaikais, ir geresni darbdaviai, vadovai, darbuotojai… Ji paliečia visas mūsų gyvenimo sritis, todėl į ją investuoti verta. 

Raktas į santuokinę pilnatvę yra ne romantika ar likimas, o darbas ir įgūdžiai. Kad išlaikytų savo santykius ir įgautų įgūdžių, sutuoktiniai turi labai stengtis ir skirti laiko suprasti vienas kitą. Jei jūs pažinsit grynojo vyriškumo ir moteriškumo paslaptis, jūsų rankose bus visų gyvenimo paslapčių raktas – ir pinigų, ir visokios sėkmės, sveikatos, šeimos.

Dėkokite ir pasidžiaukite. Niekas kitas taip neskatina artumo kaip pagyrimas, pastebėjimas, kai mylimas žmogus padaro kažką gero, padėka kad ir už visišką smulkmeną (tarkim, išplautus indus). Buitis tokius mažmožius paverčia savaime suprantamais ir mes dažnai bakstelim pirštu tik tada, kai kažkas netenkina. Gražūs žodžiai glosto širdį. Laiku parodyta nuoširdi šypsena skatina norą kaskart sugrįžti ir apkabinti. Net po 10 ar 20 bendro gyvenimo metų.

Nekaupkite nuoskaudų. Nelaukite, kol nutylėtas skausmas su didžiuliu griausmu išsiverš iš širdies. Visus nesutarimus verta išsiaiškinti ilgai nelaukus. Žinoma, ne tada, kai dar tvyro įtampa, bet nurimus, apgalvojus. Tylus nepasitenkinimas ilgainiui gali tapti nuolatinės ironijos ir priekaištų šaltiniu, kurie griauna bet kokį pasitikėjimą vienas kitu.

Turėkite bendrų pomėgių. Užsiimdami bendra veikla, sutuoktiniai tuo metu netgi pamiršta juos siejančius santykius, rūpesčius, įsipareigojimus. Bent trumpam jie vėl pasijunta draugais, tokiais, kokie buvo iki bendro gyvenimo pradžios. O juk tai taip traukia! Sportas, jodinėjimas, šokių pamokos, bendri seminarai, muzikos klausymas, sodininkystė ir t.t. Kad ir kas tai būtų, svarbiausia, kad kartu trumpam atitrūktumėte nuo minčių apie buitį. Beje, nederėtų perlenkti lazdos. Šeimos psichologai pataria kartais pabūti atskirai, palaikyti santykius su žmonėmis už šeimos ribų. Tai įneša paslapties, skatina norą konkuruoti ir vėl užkariauti.

Nepamirškite: vyrai myli akimis, moterys – ausimis. Mes visi mėgstame pasitempti, pasipuošti ir lengvai paflirtuoti socialinėje erdvėje. Tačiau namuose visiškai suglembame. Ilgainiui patogumo troškimas galutinai nustelbia patrauklumą. Žinoma, namuose turime teisę atsipalaiduoti. Bet nepamirškite: santykiai yra kūryba, tarsi žaidimas, kai šiek tiek priartėjame, o tada vėl nutolstame. Todėl moteris su suknele namuose yra tarytum karalienė. O vyrams patariama sakyti daugiau komplimentų, valdyti savo žodžius, gestus, kontroliuoti kalbėjimo manierą.

baneris6

Būkite spontaniški. Netikėtos išvykos, staigmenos ir bet kokie kiti nesuplanuoti dalykai sukuria intriguojančią atmosferą poros santykiuose. Kartais leiskite sau pasielgti taip, kaip niekada nedrįsote, bet apie tai svajojote. Bet kokią aistrą žudo dienotvarkė ir rutina. Todėl žaiskite su ja, neleiskite sau patikėti, kad jūsų poroje nusistovėjęs bendravimo režimas yra vienintelis ir teisingas.

Nebijokite palikti mažųjų. Kartkartėmis savo vaikučių globą patikėkite seneliams arba draugams. Grįšite tik labiau jų pasiilgę, o laikas, praleistas tik dviese, suteiks jėgų ir kantrybės ramiai spręsti kasdienius rūpesčius.

is-dienorascio-puslapiu

 2016 m. sausio 22 d., penktadienis

mano dienorastis

Susėdom pasikalbėti apie neseniai aplankytus seminarus. Viename buvome abu kartu, o kitame – tik žmona. Viename abu išmokome praktiškai tą patį, kitame žmonos išgirstos mintys lyg buvo priminimas abiems, ką daryti kitaip, kad būtų geriau.

Ar bus geriau?
Ne toks klausimas. Kaip ir kada bus geriau?

Keletas paprastų punktų, įrašytų kasdienėje veikloje ir situacija jau tampa geresnė. Aišku, nebus taip, kad viskas tampa kitaip jau pirmą dieną, kai taikai išmoktus būdus.

Vienas seminaras pamokė paprastos išminties: mūsų laikas yra pats svarbiausias ir mes patys jį įkainuojame.

Gaila, kad negalėjome ilgiau būti seminare, tad išėjome dar prieš jo pabaigą, bet ir tos vienos minties pilnai užteko, kad įsivertintume svarbiausius dalykus.

Kitame seminare gal net ne išgirstos idėjos yra pačios svarbiausios, bet procesas, kai apie tas idėjas tiesiog pasikalbi, pasidalini savo įžvalgomis.

Mažas žingsnis, bet būtent jis ir veda prie didelių rezultatų. Nedaug tai laiko užima, bet būtent laikas, praleistas kartu, parodo, kiek svarbu yra tai, kuo domisi žmonės, esantys šalia mūsų.

Kaip ir toje antroje pamokoje – turėk didelius norus, bet susikoncentruok į mažus procesus ir žingsnius. Juk visada yra ir bus lengviau padaryti po nedaug, kad turėtum dvigubai… paskui ir dešimt kartų daugiau.

Iš lėto. Kad ir mažais žingsniais. Ir dar svarbiau – kartu.

ar-tavo-kelias-turi-sirdi

Pokalbis su Oleg Kovrikov, Aušrine Šadauskaite ir Rasa Motuziene. 
Apie mūsų ego, gebėjimą būti savimi, meilę…

apie-palinkejimus

Nuvilnijo šventinis šurmulys, palikdamas atsiminimus, istorijas ir dovanas… Dovanotas ir gautas. Visai neseniai, kalendoriui pervirtus į 2016 metus, duris papuošė kreida rašytos trys raidės, minint Laisvės gynėjų dieną degtos žvakelės ir keltos trispalvės…

Kas už viso to slypi? Istorija. Istorijos žmonių, likimai. Simboliai, padovanoti visiems, bet svarstomi nedaugelio. Kodėl? Nes kartais klausti nepatogu. Ypač savęs. Arba atrodo neverta, nes… nesusiję TIESIOGIAI su mano asmeniu. Ir vis tik, jei kartais mėgstate panirti giliau nei matoma akimis, kviečiu į kelionę daugiau nei 2000 metų atgal…

pokyciai

Turbūt kiekvienam teko girdėti apie tris išminčius, ėjusius pasveikinti gimusio Jėzaus. Kiekvienas išminčius, istorijos verpetuose pramintas karaliumi, atnešė po dovaną: miros, aukso ir smilkalų…

Teko girdėti, jog visi šventraščiai yra parašyti simbolių kalba ir norint suprasti, kas glūdi už teksto, reikia atskiro vaizdinio simbolį perkelti į kitą plotmę… Pažvelkim į istoriją per siekio, motyvacijos ir veikimo bei poveikio prizmes.

Įsivaizduokite, jog gimęs kūdikėlis – nuostabiausia ir didžiausia jūsų svajonė, kurią įgyvendinus pasaulis taps kitokiu. Geresniu. Tai svajonei kiekviena jūsų gyvenimo diena, kaip išminties davėja, skiria tris dovanas.

Auksą: šviesa, švytėjimas, išskirtinumas ir trauka. „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“, „duona už auksą brangesnė“, „arkliui avižos labiau patinka kaip auksas“ – moko senos patarlės, kviečiančios apsvarstyti, ar visuomet verta rinktis tai, kas labai keri ir vilioja… Taip.

Kartais svajonė tokia didelė ryški, kad nuo jos šviesos susigūžti ir gali išsigąsti pats savęs… Bet nuo to svajonė nepraranda švytėjimo, – ji tik gali būti padovanota kitam. Tam, kuris nebijos ją priimti.

Smilkalai. Poveikis nematomas, bet juntamas. Gydymas. Ap(si)valymas. Kartais nematome plika akimi, bet jaučiame, jog esame veikiami. Muzikos, oro, per perėją einant nugirsto „fainai atrodai“…. Kartais reikia visai nedaug, kad kiekvienoje dienoje lyg šventovėje naujai suskambėtų širdies muzika. Kita vertus, jei „smilkalų“ bus per daug, apsinuodysi. Trūks oro, svaigs galva, pykins…

Mira – senėjimą stabdantis, kūną ir protą atjauninantis augalas. Turbūt žinote, jog naudota ne tik kaip smilkalai šventyklose, bet ir balzamavimo metu…

Mūsų kūnas – egzistencijos šiame laike ir erdvėje šventykla. Ir miros dovanojimą kūdikėliui suprantu kaip skatinimą per darną su savo fiziniu kūnu padėti atsiskleisti vidui – auksui (aukso pjūvis, kitaip skaičius Fi, turbūt irgi ne veltui pavadintas aukso, o ne pavyzdžiui, platinos vardu). Kitas kelias – per vidų eiti į išorę. Kitaip. Bet vis tiek spirale. Kaip aukso pjūviu…

Kasdien naujai gimstant ir mirštant – keičiantis, surandant ir paleidžiant…

Pamenu, kai pirmą kartą išgirdau linkėjimą būti pokytyje, pamaniau, kad linkinčiam „čik – čirik“… Koks „normalus“ žmogus gali linkėti būti strese – juk pokytis – stresas. Taip maniau anksčiau. Dabar man atrodo, jog stovintis vanduo užrūgsta ir VISKAS pasaulyje yra požiūrio dalykas ir turi mažiausiai dvi puses  ;)

Grįžtant prie kūdikėlio – jis mirė, bet prisikėlė kitokiai būčiai. Taip ir žmonės, pasiaukoję už mūsų laisvę – išėjo, bet liko širdyse, istorijoj ir kiekvienam laisvam atodūsyje ir įkvėpime. Jie buvo drąsūs, nes TIKĖJO. Kūdikėlis – taip pat tikėjimo simbolis… Daugeliu dovanų esam kasdien apdovanoti, tik nebūtinai visas dovanas pastebim…

ikvepimas

Man atrodo dar svarbiau sąžiningai pačiam sau atsakyti – ar esu pasiruošęs leisti „mirti“ senam „aš“, kad rytoj jau būčiau šviesesnis – geresniais įpročiais, šiltesnis, drąsesnis ir visoks kitoks, kokiu tik nori būti. Tiek daug padaryta dėl mūsų ir už mus tiek tūkstančiais, tiek dešimtimis metų atgal….

Ką gali padaryti dėl savęs, kad justum pulsuojantį gyvenimą? Gyvenimą pokytyje?….

kaip-rupintis-pinigais

Tai, kaip išleidžiame savo pinigus – visada bus susiję su mūsų emocinėmis būsenomis. Ir dažnai emocijos nulemia mūsų finansinius sprendimus. Nesvarbu, ar tai būtų kasdienės išlaidos, stambesni pirkiniai ar net investiciniai sprendimai.

3

Ar yra taip buvę, jog išleidžiate savo pinigus, atrodytų, labai trokštamam daiktui (prekei) ar paslaugai, o po kurio laiko „aplanko“ suvokimas, jog to daikto ar paslaugos jums iš tiesų nereikėjo. Arba išleista pinigų suma buvo kur kas didesnė nei gauta vertė. O pinigus jau „atidavėte“?

Mums dažnai sudėtinga atsispirti „greitiems“ malonumams, juos sunku atidėti, atsisakyti ar „sumažinti“. Tad mes jiems nuolat išleidžiame savo pinigus. O kur kas prasmingiau būtų šiuos pinigus panaudoti protingai, kad sistemingai didintume savo turtą (kapitalą), ir taip kurtume savo ir savo šeimos gerovę.

Tad kaip užsitikrinti, jog savo uždirbamus pinigus pavyktų panaudoti sumaniau? Panaudoti taip, jog būtų patenkinti pagrindiniai esami asmeniniai ar šeimos poreikiai, kad pavyktų be reikalo neišlaidauti ir neišleisti pinigų nevertingiems daiktams ar paslaugoms, ir tuo pačiu kiekvieną mėnesį didintume savo asmeninį ar šeimos kapitalą? O dar tokį turimą kapitalą galima „įdarbinti“ ir iš to turėti papildomas pajamas. Ir visai ne mažas.

Atsakymas gali skambėti labai nuobodžiai: mums reikia turėti savo pinigų valdymo strategiją!

Žodis strategija kartais gali atrodyti painus. Šiame kontekste žodį „strategiją“ suvokime kaip iš anksto apibrėžtą taisyklių rinkinį, kurį susidarome patys sau (ar savo šeimai), ir kuriuo vadovaujamės uždirbdami ir išleisdami savo pinigus. Viena – turėti taisykles, kaip uždirbate savo pinigus. Kita – turėti taisyklių rinkinį (strategiją), kaip ir kam išleidžiate savo pinigus ir kaip juos investuojame.

Tiek kasdieniame asmeninių pinigų  organizavime, tiek investavimo veikloje turiu nustatęs sau vidines taisykles, t.y. organizuoju savo finansus pagal iš anksto numatytą strategiją (taisyklių rinkinį). Žinoma, būna atvejų, kai nepavyksta tų taisyklių laikytis. Vieni atvejai būna tik dėl prarasto budrumo ar savidisciplinos trūkumo. Dažniausiai tai būna ne itin vykę atvejai ir turiu progą kas kartą pasimokyti. Kartais būna taip, jog atrandu spragų strategijoje ir tuomet imuosi ieškoti patobulinimų ir taip pagerinu savo taisyklių rinkinį. Tačiau kai tik nustoju vadovautis savo strategija, ima kilti įvairios emocijos, kurios veda prie neadekvačių sprendimų, susijusių su pinigų panaudojimu.

Ne pasaulio pabaiga, jeigu nukrypstame nuo savo pasirinktos strategijos. Taip tikrai būna ir bus. Kartais reikės paskatinti save laikytis disciplinos, o kartais – paieškoti strategijos patobulinimų. Visi mes esame tik žmonės.

Tačiau yra labai blogai neturėti jokios finansų vadybos strategijos. Tuomet, tiesa, nėra nuo ko nukrypti. Tačiau tokiu atveju yra sunku tikėtis sėkmingai organizuoti savo finansus. Tai sakydamas galvoje turiu ne „išleisti savo pinigus“ – tą padaryti gali bet kas – bet išleisti juos taip, jog būtų patenkinti pagrindiniai asmeniniai ir šeimos poreikiai bei būtų kaupiamas kapitalas ateičiai.

Gali atrodyti, kad tai, apie ką kalbu, yra sudėtingi dalykai. Nieko panašaus. Gal tik žodžiai pernelyg skambūs ir painūs – finansai, strategija, valdymas, taisyklės. Tai gali būti paprasta. Tik reikia atrasti tinkamiausią būdą. Jų yra daug ir įvairių. Ir ne visi jums tiks. Ieškokite ir atraskite savo.

Manau, jog bet kuriam asmeniui ar šeimai yra būtina turėti šias pinigų panaudojimo taisykles (strategiją):

2

  • Mėnesinės pinigų valdymo taisyklės šeimoje, apibrėžiančios, kaip ir kam šeimos nariai panaudos savo šeimos pajamas pačiu efektyviausiu būdu. Tai yra pagrindinių mėnesinių išlaidų kategorijų ir jų ribų įvardinimas. Ir, žinoma, jų „sekimas“, jog sumos nebūtų viršytos. Kol atrasite „aukso viduriukų“, gali prireikti laiko ir kantrybės. Tačiau po to – viskas taps aišku, patogu ir svarbiausia – finansiškai vertinga. Svarbu atkreipti dėmesį, jog tarp išlaidų kategorijų turi atsidurti ir kiti svarbūs aspektai, kuriems turi kliūti dalis jūsų mėnesinių pajamų. Tad kas mėnesį, be būtinųjų mėnesinių šeimos išlaidų, taip pat turime „atidėti“ savo pasirinktą kiekį pinigų šiems finansiniams aspektams.
  • Ilgalaikio finansinio saugumo užsitikrinimas. Tai jūsų pasirinktas būdas, kuris suteiks finansinį saugumą šeimai įvairių netikėtų nelaimių atveju. Beldžiam tris kartus į medį – bet vien tikėjimo, kad „blogi dalykai nutinka tik kitiems“ gal būti mažai, todėl tuo turime būti pasirūpinę.
  • Pensinio kapitalo sukaupimas. Taip, nesvarbu, kiek jums metų – apie tai reikia galvoti jau nuo 18-kos ar dar anksčiau. Tiesa, galvoti neužteks. Reikės dar ir veiksmų – kaip įmanoma anksčiau gyvenime. Gyvename tik kartą. Pensijoje būsime irgi tik kartą. Nuo šiandieninių sprendimų priklausys, kokia bus “pabaiga”. Kad ir kaip tai žiauriai beskambėtų – turime kiekvienas užsitikrinti, kad “pabaiga” būtų įspūdinga, ir, leisiu sau pasakyti, ne kukli!
  • Investavimo strategija – pasirinktas būdas ar būdai, kurie generuoja papildomas pajamas. Tai vidinių taisyklių rinkinys, kuriuo vadovaujantis didinsite savo turimą kapitalą. Investavimo veikla gali būti labai įvairi. Galite turėti jau sukaupto kapitalo investavimo taisykles. Arba galite kas mėnesį atidėti dalį pinigų ir juos investuoti po truputį kas mėnesį, kol pasieksite reikšmingas sumas. Jeigu tokių galimybių šiai dienai dar nežinote – tai nereiškia, jog jų nėra. Jų yra tikrai daug, ir jos prieinamos paprastiems žmonėms, be ypatingos patirties, žinių, praktikos, laiko sąnaudų pan. Jūs galite tuo užsiimti.

Kiekvienas iš šių aspektų reikalauja tam tikrų žinių, praktinių įrankių ir supratimo. Tačiau to galima tikrai nesudėtingai išmokti. Žinau iš savo patirties. Prieš 4 metus apie tokius dalykus niekada nepamąstydavau. O dabar – uoliai imuosi savo ir savo šeimos pinigų valdymo taisyklių (strategijų) kūrimo bei sėkmingai jomis vadovaujamės. Be to, rūpinamės šeimos kapitalo didinimu investuojant ir protingai organizuojant uždirbamus pinigus. Taip pat turiu atradęs būdų, kaip dar galiu kitiems padėti savo atradimais, strategijomis ir įžvalgomis.

Negana to, išmokau dar ir mėgautis tokiu procesu. Organizuoti savo pinigus yra smagus užsiėmimas. Svarbiausia pradėti – o vėliau patys nustebsite, kaip tai taps malonia kasdienine veikla. Beje, labai pelninga veikla – nes sumaniai organizuojami jūsų finansai gali pagerinti jūsų finansinę situaciją net nepadidėjus jūsų pajamoms. O jeigu jos dar ir didėja – gerovės lygis didėti gali spartesniu tempu.

Investavimas – ne tik turtingųjų užsiėmimas
Dažnai gaunu klausimų apie tai, kaip pradėti investuoti. Aš pats investavimu užsiimu jau treti metai. Iš pradžių lėtai, nedrąsiai, kol galiausiai įgauni pagreitį ir atrandi tau labiausiai tinkančias priemones ir strategijas. Ne mažiau svarbu atrasti ir žmones, iš kurių galėtum mokytis, ir su kuriais galėtum mokytis. Bet kai klausia „nuo ko pradėti?“ – mano atsakymas visuomet toks pat. Pradėti nuo mąstysenos.  Kad ir kaip keistai tai beskambėtų! Kol nesureguliuosite savo mąstysenos tinkamai – investuoti nepavyks. Net jeigu „netyčia“ ir uždirbsite pinigų, tai bus trumpalaikis rezultatas.  Ką reiškia „sureguliuota“ mąstysena? Na, užduokite sau tokius klausimus:

  • Ar manote, kad galite būti  investuotoju?
  • Ar tikite, jog jums sėkmingai pavyktų investuoti pinigus ir gauti solidžią investavimo grąžą?
  • Ar manote, kad galėtumėte „kaip lygus su lygiu“ bendrauti su kitais investuotojais?
  • Ar bijote prarasti savo investicinį kapitalą?
  • Ar toleruotumėte nuostolius?

Jeigu nesiryžtumėte atsakyti „TAIP“ į šiuos klausimus, greičiausiai turite nepalaikančių įsitikinimų ir nuostatų. Visi mes jų turime ar turėjome. Tačiau tai galima pakeisti – taip sureguliuojant savo mąstyseną, tinkančią investavimo veiklai.

Na, gerai, o kaip tą mąstyseną „pareguliuoti“? Turiu kelis atsakymus, kuriuos pats savo kailiu išbandžiau ir man jie pasiteisino puikiai:

1

  1. Nebijoti mokytis. Taip, reikės investuoti laiko ir net pinigų (mokymai, knygos, mokymosi portfelis ir pan.)
  2. Suraskite investuojančius žmones ir būkite tarp jų. Tai nėra taip sudėtinga. Galiu lažintis, kad yra jūsų draugų, kurie investuoja (daugiau ar mažiau). Tarp jų yra tokių, kurie pažįsta „rimtai investuojančius“. Žmonės mielai dalinsis. Tik reikia klausti ir norėti gauti atsakymus. Jie ne visada kainuoja. Nors už gerus atsakymus aš pats moku pinigus, ir kartais – visai nemažus. Yra daug mano draugų, kurie nežino, nei kad aš investuoju, nei kodėl investuoju, nei kur ar kaip investuoju. Tiesiog jie niekada manęs neklausė. Jeigu paklaustų ir norėtų gauti atsakymus – mielai pasidalinčiau, pakviesčiau susipažinti su kitais investuotojais, dalinčiausi naujienomis ir pan.
  3. Pradėti. Tiesiog – pradėti. Galima nuo „demo sąskaitų“, galima nuo Excel lentelių – nesvarbu kaip, bet tik pradėti. Galima pradėti ir nuo mažų sumų. Ne taip svarbu. Svarbu – pradėti. Jeigu pradedate su mažais pinigais (pvz. keliasdešimt eurų per mėnesį) – ir tiek užtenka, kad rastųsi interesas gilintis ir aiškintis. Tiesa, yra dar vienas svarbus dalykas – REIKIA PRADĖTI. Be to nieko nebus. Žinau nemažai atvejų, kai žmonės išleidžia daug pinigų brangiems mokymams ir… nepradeda nieko daryti. Visiškai. Veiksmas yra būtinas (kad ir koks mažas jis būtų).
  4. Turėti adekvačius lūkesčius. Investavimas – nėra lengvas praturtėjimas. Aišku, gali būti, kad per naktį praturtėsite keliais šimtais, keliais tūkstančiais ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Investavimas turi tapti jūsų PART-TIME darbu. Nenoriu gąsdinti. Pagal vieną strategiją, kurią investuoju, turiu skirti 30 min. per mėnesį. Tikrai. Anais metais iš tokio 30 min. per mėn. pavyko pasiekti + 40 % prieaugio nuo kapitalo (nors ne kiekvienais metais taip būna). Bus metų, kai bus ir minuso ženklas.
  5. Išbandykite skirtingus būdus ir atraskite savąjį. Ne visiems vienodai tinka skirtingos investavimo priemonės, strategijos ir būdai. Esu „priinvestavęs“ ir neigiamai.  Taip būna ir tą reikia suprasti. Tačiau tik ieškant galima atrasti savo būdus. Bus taip, kad atrasite ir „ne savo“ būdų. Viskas gerai – tiesiog žinosite, kas jums netinka ir daugiau nelįsite ten.

Kad galėtumėte atrasti – reikia pradėti ieškoti.

Imkite uždavinėti klausimus apie tai. Pirmiausia sau, o po to – ir kitiems. Ir pamatysite, kaip pradėsite matyti galimybes. Vieną po kitos. Ir turėkite drąsos jomis pasinaudoti. Ne visos pasiteisins, bet atrasti jums tinkančius investavimo būdus kito kelio nėra kaip tik toks.

Pabaigai: labai geras jausmas žinoti, kad jūs uždirbate pinigus ir turtėjate net tada, kai miegate, atostogaujate, tinginiaujate, ar dar kažką veikiate.  Pirmyn! Tai ne raketų mokslas. Paprasti žmonės gali išmokti sumaniai naudoti savo pinigus.  Jūs tai tikrai galite.

rekomenduojamos-knygos

Kaip visada – knygos tik dalis to, kas gali būti pokytis. Vien paskaityti neverta, nebent norima atsikratyti vieno blogo įpročio – žiūrėti televizorių. Taip, tada knygos skaitymas yra nepalyginamai geresnis variantas, o per laiką – ir neabejotinas privalumas.

Vien skaityti – reiškia tik sužinoti informaciją, turėti žinių. Pritaikyti tai, kas jau perskaityta – čia jau išmintis.

Tad knygose esanti informacija visada gali virsti išmintimi, jei tą informaciją skaitantis ir tinkamai panaudos – įtrauks į kasdienius veiksmus. Verta.


Malcolm Gladwell – „Mirksnis“

mirksnis

Gal iš pat pradžių ir nebus lengvai skaitoma, bet daug šansų, kad įtrauks savo paprastais pavyzdžiais ir noras paeksperimentuoti tikrai atsiras. Mirksnis – būtent tiek užtrunka padaryti sprendimą arba dar tiksliau – per tiek jis padaromas. Ir tuos sprendimus mes darome pastoviai. Kasdien. Kai kuriuos padarome net nesureaguodami, kad padarėme. Vieni automatiškai “įvyksta”, kad kartis net nenorime prisiimti atsakomybės, kad būtent tokį padarėme. Na, bent jau taip save “pagavau”, kai skaičiau.

Kokia nauda iš šio pasiskaitymo? Pradedi sekti savo sprendimus ir jie tarsi sulėtėja, tampa daug aiškesni. Ar po knygos perskaitymo visi sprendimai bus tik geri? Greičiausiai, kad ne. Bet faktas tas, kad rasis sprendimų priėmimo technika, kuri nebus sudėtinga, bet labai naudinga.


Bob Burg , John David Mann – „Misija: Kitoks karjeristas. Įkvepianti istorija kiekvienam“

kitoks-karjeristas

Čia tiesiog graži istorija, kurioje įpainioti galimi ar panašūs į kiekvieno mūsų gyvenimo vingiai. Gal tiksliau – profesniai gyvenimo vingiai. Jokiais būdais nereikia viską kopijuoti ir daryti taip, kaip parašyta, bet čia negali sau leisti nepadaryti taip.

Atrodo, kad nėra daug pamokymų, bet tai tiesiog skatinimas išbandyti tai, kas aprašyta. Jei tas nėra daroma dabar – kils ir smalsumas, ir šiek tiek nejaukumo. Jei būtent taip ir elgiamasi pastoviai – tada tai bus tiesiog mažas paskatinimas daryti daugiau.

Juk išties – nėra tiek daug punktų, kad būtum profesionalas savo srityje. Juos tik žinok ir pritaikyk. Viskas paprasta.


Olegas Lapinas ir Dalia Lapinienė – „Santuokos alchemija. Menas būti dviese“

santuokos-alchemija

Čia viena iš tų knygų, kai nori išbandyti tai, kas aprašyta ir pasižiūrėti, ar tikrai jau viskas taip ir veikia. Ir pasirodo, kad tikrai taip. Autoriai rašo dviese ir niekur nesijaučia, kad vienas rašo tik moterims, o kitas – tik vyrams. Palyginimai ir pavyzdžiai labai įtraukia ir nori būti pirmasis, kad tai perskaitytum ir išbandytum praktikoje. Tada lieka įdomioji dalis – norisi stebėti kaip antroji pusė sureaguos į tai, kaip pasielgta. Tikrai smagu. Tiesa, skaičiau ir prisiminiau keletą savo draugų, kurie vis dar vieni… Čia praktiškai instrukcija kaip tokiais nebūti. Aišku, jei nori nebūti.

rekomenduojami-filmai

„Tegyvuoja meile“ („Love Actually“ 2003)

Visai pats tas momentas, kai vieną iš vakarų galima pajusti, kad tuoj ir šv. Valentino diena. Na, arba vis prisiminti, kad neseniai buvo šv. Kalėdos.

Juk visai nėra skirtumo, kuri iš švenčių artėja/tolsta. Meilė toks jausmas, kuris gali užklupt bet kada.

Čia galima surasti momentų, kai tiesiog norėsis garsiai pasijuokti iš to, kas vyksta filme, bet, tuo pačiu, bus scenų, kurios vers pažvelgti ir į savo gyvenime vykstančius veiksnius.

Santykiai su antra puse… bus apie tai laiko pagalvoti.

Santykiai su savo vaikais… ir vėl atsiras viena kita mintis.

Laikas neprailgs, o tiesiog smagiai praskries.


„Ieškantys laimės“ („The Pursuit of Happyness“ 2006)

Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo knygą ir jos autorius yra ir dabar gyva legenda. Tai jo paties kelias, kuris kitų gali būti įvardijamas kaip svajonių gyvenimas. Bet tik pačioje tos kelionės pabaigoje. Filme yra visa tai, kas teko patirti: pažeminimai, nusivylimai, valios išbandymas, tikėjimo kaina, didelis troškimas ir galiausiai – pergalės skonis.

Ar tokių herojų yra ir dabar? Ar jų yra ne tik JAV? Manau, kad taip. Tik reikia apsidairyti. Tokių ir panašių situacijų gali būti ir pas kiekvieną iš mūsų, o galutinis rezultatas visada priklausys nuo to, kokiomis mintimis gyvename ir, kokią istoriją sau pasakojam kiekvieną rytą.


„Gyvenimas yra gražus“ („La vita è bella“ 1997)

Jei ir nebūčiau matęs šio filmo, tai žiūrėčiau jį vien dėl to, kad pamatyti, kaip talentingai savo pareigą atlieka žmogus, kuris gauna Oskarą geriausio aktoriaus nominacijoje. Ir taip apdovanojimas yra žmogus, kuris pats režisavo filmą ir dar pagrindinį vaidmenį atliko.

Kūrinys sulaukė ir kritikos dėl Holokausto perteikimo apie šiek tiek iškreiptas ir ne taip pavaizduotas tuo metu vykusias baisybes, tačiau jame labai daug pamokymų, kaip bet kurioje (net pačioje blogiausioje) situacijoje, galima išlikti tvirtai pasiryžus kilniam tikslui, net jei už tokį nusistatymą gali tekti sumokėti pačią brangiausią kainą. O jei kito pasirinkimo ir nėra?

sausio-menesio-citatos

Vien žinoti eilę citatų ar šiaip įdomių minčių yra niekis. Jas taikyti savo gyvenime – nors ir mažas, bet daug naudingesnis žingsnis.

“Nemaldauk lengvo gyvenimo, maldauk stiprybės, kai susidursi su sunkumais. “ – Bruce Lee

OK, taip nebūna Jums. Bet gal būna tiems, kas šalia Jūsų? Ar girdėjot, kad kas nors norėtų, kad būtų lengviau? Paprasčiau? O, kad visai nieko nereikėtų daryti ir viskas pasidarytų savaime? Deja, taip niekas nepasidaro. O nieko nedarant, dar tampa ir sunkiau. Prisiimti atsakomybę ir spręsti iškilusius klausimus – tai yra stiprybės požymis. Ji neatsiranda iškart, ji ugdoma, o išugdyta ji jau retai kada dings. Ji visada bus šalia.


citata2

“Pradžioje jie ignoruoja Tave, tada jie juokiasi iš Tavęs, tada jie kovoja prieš Tave ir tada Tu laimi.” – Mahatma Gandhi

Žinant šios asmenybės istoriją ir patyrimus – šie žodžiai yra būtent apie jį. Patirti, išjausti, suprasti. Ar juos galima pritaikyti prie šių dienų realijų? Tam tikrose situacijose – tikrai taip. Nebūtina čia imti labai sudėtingų situacijų. Tiesiog tuos žodžius galima pritaikyti, kaip metaforas ir pasekti savo pasiekimų chronologiją. Greičiausiai, kad rasis panašūs arba visiškai tokie patys etapai. Ar jie pamoko? Viskas pamoko, kai teorija papildoma praktika. Kitu atveju – tai tik bergždžias laiko švaistymas.


 

citata3

“Prieš nustatant sau  depresijos diagnozę ar menką savigarbą, pirmiausia pasitikrink, ar tiesiog nesi pats tarp tokių pačių žmonių.” – William Gibson

Labai dažnai tie žmonės ir nulemia tai, kokiais mes patys esame. Esame tarsi jų pačių atspindys. Deja, kartais to net nepastebim, nors tai nėra sudėtinga. Tiesiog sekti situaciją ir pastoviai ją įvertinti, padaryti sprendimus ir stebėti, kaip viskas keičiasi.

Dar prie to paties – įvertinti ir sekti situaciją ne tik tada, kai yra blogai. Taip pat svarbu yra suvokti ir mokėti švęsti tada, kai yra viskas labai gerai. Gal taip ir būna dažniau? ;)

pokyciai-2016-kitokie

2016 m. gali būti „stipriai kitokie“ – jeigu tik taip nuspręsite.
Asmeninio eksperimento istorija apie metinių tikslų formulavimą.

1

Taip taip, ir vėl tas pats – vos tik pasikeičia kalendoriuje metų skaitmuo, tuoj visi pradeda „porinti“ ir drąsinti užsirašyti savo naujų metų tikslus, įsipareigoti sau būti geresniais, kažko išmokti, suplanuoti svajones ir t.t.  Žinote, kartais man nesinori to daryti vien tik todėl, kad visi jau tai daro. Na gerai gerai, greičiausiai ne visi. Bet tikrai nemaža dalis žmonių. Ir greičiausiai tą darai ir Tu, skaitytojau (darau išvadą pagal tai, jog skaitai šį straipsnį, nes jo reikėjo „ieškoti“, o jeigu ieškojai „tokio straipsnio“ ir jį radęs skiri laiko jam skaityti – greičiausiai nori iš savęs daugiau; o jeigu iš savęs nori daugiau, greičiausiai esi girdėjęs ir turbūt bandęs tokius norus užrašyti ir jų siekti).

Tačiau šia savo istorija noriu atkreipti dėmesį į kelis tikslų planavimo aspektus, kuriuos galime dažnai praleisti. 2015 metais padariau klaidų, iš kurių noriu pasimokyti. Tikiu, kad šių pamokų įžvalgos jums taip pat gali būti svarbios (ar bent jau įdomios – galėsite paskaičiuoti “svetimus pinigus”).

Prisipažinsiu, savo metų tikslų knygelę turiu nuo 2009-ųjų. Įdomu stebėti kiekvienų metų tikslų pokyčius, jų transformacijas. Tai tuo pačiu tarsi šioks toks stebtelėjimas ir žvilgtelėjimas, kam praėjusiais metais skirdavau didžiąją dalį dėmesio ir laiko (o kartais ir pinigų). Iš tiesų, labai tikiu tuo, jog sutelktas dėmesys į vienus ar kitus norus ar siekius nieko kito nereiškia, kaip tik tai, jog tai neišvengiama. Tačiau čia slypi labai magiškos gyvenimo pamokos, kurias svarbu atrasti daugeliui.

Noriu pasidalinti viena istorija, kuri savyje turi labai svarbią pamoką. Noriu ja pasidalinti, kad būčiau tikras, jog ją išmokau pats.

2015 metai man buvo kitokie. Gal net labai kitokie. Man 2015-ieji metai prasidėjo 2014-tųjų lapkričio viduryje.

Buvau viename garsiame finansinio intelekto ugdymo seminare. Daug apie jį buvau girdėjęs, bet dar niekada nebuvau buvęs. Visas kupinas įvairių lūkesčių, smalsumo ir gal net kažkiek įtarumo ir nepasitikėjimo, 2014 metų lapkričio viduryje aš, įsigijęs to seminaro bilietą, jame dalyvavau kartu su dar keliais šimtais žmonių.

Išskirsiu vieną įvykių seką, kuri, kaip dabar tai matau po daugiau nei metų,  tapo 2015-ųjų pradžia.  Seminaras trijų dienų, nuo 9 iki 21 ar 22 val. Tad veiksmo ten tikrai buvo daug. Ir pamokų bei įžvalgų daug. Tačiau tai, ko paklausė seminaro vedėjas ir kaip vystėsi mūsų „pokalbis“ – tapo tikru atradimu. Pokalbis vyko maždaug taip: seminaro vedėjas užduoda klausimą, o aš į jį atsakau savo mintyse. Klausimus jis užduodavo visiems keliems šimtams, o ne man asmeniškai. O aš, kaip gudrus ir savimi pasitikintis žmogus – gi tikrai turiu atsakymus! Tad juos sau viduj pasakau, tarsi save “pagirdamas”, kad “viskas su manim gerai”.

Jis klausia:
– O jūs ar planuojate savo kitų metų pajamas?
– Tikrai taip! – atsakau sau mintyse, ir dar spėju pagalvoti, kad tokiais klausimais manęs jis nenustebins.
– O kai planuojate, ar įvardinate tikslų skaičių? – tęsia jis.
– Dar kartą taip! – jau linksėdamas galva duodu jam ir aplinkiniams suprasti, kad „čia sėdi rimtas vyras“.
– O kaip jūs nusprendžiate dėl to, kokį skaičių pasirinkti? – tęsia jis toliau.

Stabteliu. Susimąstau. Tuomet prisimenu, kaip tai darydavau nuo 2009. Paprasta: suskaičiuoji praėjusių visų metų pajamų dydį, pridedi maždaug papildomus 10, 15 ar 20 % nuo tos sumos – ir užrašai šį skaičių kaip siekiamybę ateinantiems metams. Va, taip ir darau. Dažnai taip ir gaunasi.

Pirma nuostaba mane aplankė, kai jis garsiai įvardino šias mano mintis. Sako:
– Jūs tikriausiai pridedate papildomai 10-20% nuo praėjusių metų sumos? Ir greičiausiai jūs dažnais atvejais pasiekiate šiuos tikslus ir galite jais džiaugtis po metų?

Matau auditorijoje, kad be manęs taip galva linksėti pradėjo daug žmonių.

Tačiau tai, ko jis paklausė vėliau, mane suerzino, po to apstulbino, kol galiausiai įkvėpė!

Sako:
– Na, gerai, pridedat 20% ir tokį tikslą įgyvendinate. O kodėl ne 100%? Kodėl ne 500%, ar 1000%?

Štai tuomet ir prasidėjo. Daug visokių minčių man kilo apie jį ir apie jo klausimą. Mintyse jam atsakau: „kaip tai kodėl ne 100% ar 1000%? Juk aš adekvatus, logiškai mąstantis žmogus, kuris supranta realybę ir nefantazuoja nesąmonių, o kryptingai ir atsakingai planuoja adekvačius tikslus“.

O jis priduria:
– Sutinku, jog skamba keistai. Tačiau pagalvokite, iš kur jūs „gavote“ tą savo 10 ar 20% ribą? Kas ją jums „davė“? Ir kodėl nedavė 100% ar 1000%?

Štai tuomet jau nustebau. Niekada nebuvau pagalvojęs, kodėl iš tikrųjų tai būna tik 10-20%? Adekvatu, sakysim. Bet kodėl +100% nėra adekvatu? Kodėl +1000% nėra adekvatu? Na taip, galvojam, kad neturim tokio patyrimo, neturim tokio atvejo savo patirtyje, todėl laikome tai kaip neįmanoma. Tačiau iki to momento, kai pasiekiame tą savo “+20%” po metų, iš pradžių tai irgi būna kažkas tokio, ko anksčiau dar nebuvome padarę. Bet kažkodėl +20% laikome adekvačiu ir realiu siekiu, o štai +100% ar daugiau jau nebe. Kai dabar taip pagalvoju – mažų mažiausiai keista. Juk kai sutelkiame savo dėmesį ties „+20%” – atrandam būdų tai pasiekti. O kas būtų, jeigu sutelktume savo dėmesį ties „+100%”? Na, tikriausiai…

O tuomet štai kokia mintis kilo – „gerai, imsiu ir paeksperimentuosiu: 2015-tiems metams pridėsiu tą tavo +100%”. Tai, žinoma, ištariau tik savo mintyse. Vis tik lietuvio mentalitetas suveikė – išorėje galėjo atrodyti, kad esu visiškai ramus ir puikiai suprantu, kas čia vyksta. Tačiau viduje visiškai nesupratau, kas čia ką tik įvyko. Įvairūs jausmai viduje kaitaliojosi: nuo susižavėjimo, azarto, užsidegimo iki baimės išgyvenimo akimirkų. O kas bus, jeigu nepavyks? Juk apsikvailinsiu pats prieš save.

2015-ųjų sausio pradžia. Paimu savo tikslų knygelę, kurią pildau nuo 2009 metų. Rašau: „2015 m. tikslai”. Turiu tam tikrą struktūrą, pagal kurią aprašau visas pagrindines ir man svarbiausias mano gyvenimo sritis. Prieinu prie temos „Finansai“. Įkvepiu oro. Nedrąsiai paskaičiuoju: atsidarau banko sąskaitą ir išfiltruoju duomenis. Gaunu skaičių – kiek per 2014-uosius gavau pajamų. Tuomet šį „2014 m. pajamų skaičių“ dauginu ne iš 1,2 (+20 %), bet iš… 2 (+100%). Dar gautą rezultatą suapvalinu iki gražaus lygaus skaičiaus. Apvalinu į didesnę pusę, kad būtų daugiau nei +100 procentų.

Ir taip 2015 m. įrašau šešiaženklę sumą. Dar litais tuo metu, nes sausio pirmom dienom „į eurus dar nebuvau persivertęs“. Net nejauku pasidarė. Bet kadangi tai eksperimentas – nuraminau šį nejaukumą mintimi, jog „pažiūrėkim, kaip čia viskas bus“. Tiesa, šalia įvertinu šią sumą eurais – vėl suapvalinu iki gražios akiai sumos. Apvalinu vėl į didesnę pusę. Suma eurais jau virsta penkiaženkle, bet mano gyvenime vis tiek labai reikšminga metams.

2015 metais turėjau daug įvairių įvykių, nutikimų, laimėjimų ir pralaimėjimų. Vis kartas nuo karto prisimindavau šį savo eksperimentą, vieną ar kitą kartą esu jį kažkam pasakojęs, bet taip kažkaip „specialiai“ tam neskirdavau dėmesio. Tiesiog žinojau, kad tokį siekį suformulavau ir kad tai mano „metų eksperimentas“. Tikiu visatos dėsniais ir tuo, jog „pasieksi tai, kam esi pasiruošęs“, ir tikėjausi, kad tai kažkaip leis realizuoti šį siekį. Per daug specialiai tam neskirdavau laiko skaičiavimams („o kiek dar liko uždirbti“ ir pan.). Tiesiog buvau numatęs, kad metų pabaigoje „suskaičiuosiu viščiukus“ ir apžvelgsiu, kaip čia man sekėsi.

2015 m. gruodžio 28 d.  Atsidarau savo banko sąskaitą. Pasirenku “filtruoti visus įskaitymus” nuo 2015.01.01 iki 2015.12.28. Pamatęs bendrą skaičių – nustembu.  Tos apvalios eurais sumos man nepavyko sugeneruoti. Trūksta… kelių šimtų eurų. NEGALIU TUO PATIKĖI! Negana to, dar prisimenu, jog prieš kelias savaites „padariau darbą“, už kurį iki metų pabaigos dar bus sumokėtas atlygis – beveik 400 EUR. Pridedu šią sumą ir – vuolia!

Net viršijau savo siekį! Tą, kurį kažkada laikiau neadekvačiu. Negaliu patikėti savo akimis. Žinote, ką padariau po to? Nubėgau į vonią šaukdamas savo būsimai žmonai: „Žinai, ką… prisimeni tą mano metų pradžios eksperimentą apie metų pajamas? Tai va – pavyko!”. Ir papasakoju visą savo susižavėjimą.

7

Atrodytų graži istorija… tačiau ne visai taip. Ši istorija man suteikė daugiau pamokų nei pinigų.
Geriau pasigilinęs, kaip čia viskas vyko, kad metų pabaigoje mano asmeninis banko „skaitliukas“ rodė metų pradžioje įvardintą „eksperimentinę sumą“ – suprantu, kad čia slypi 4-ios labai vertingos pamokos.

Pirma pamoka: neapriboti savęs per mažom svajonėm ar siekiais. Kokio velnio ėmiau tą „+100%” variantą eksperimentui? Kodėl neėmiau “+500%” ar +”1000%”? Galiu dabar tik spėlioti kaip viskas galėjo pakrypti…

Antra pamoka:  atsargiai ir atidžiai pasirinkti matavimo rodiklius. Savo „metų pajamas“ skaičiuodavau iki šiol paprasčiausiu būdu – turiu vieną pagrindinę „surenkamą sąskaitą“, į kurią suplaukia visi mano atlyginimai, kitos pajamos iš papildomų veiklų, investicijų grąža ir visi kiti mano pinigų gavimai, tarp kurių yra įvairių išlaidų kompensacijos iš skirtingų organizacijų (pvz. už komandiruotes, kvalifikacijos kėlimo išlaidas, transporto išlaidų kompensavimas ir t.t.). Taigi, taip matuodamas „savo metines pajamas“ aš būdavau nevisai tikslus. Nes tai nebūdavo metinės pajamos, o tiesiog pinigų srautas.  Aš taip matuodavau savo metinį srautą – tad ir dėmesys būdavo sutelktas į metinį srautą. Kai kada tai gali būti labai artima pajamoms.

Tačiau 2015 metų rezultatus bent preliminariai išfiltravau, kad liktų tik mano uždirbtos pajamos, o ne bendras srautas. Žinoma, mano metinis pajamų dydis tuomet tapo mažesnis ir savo metų siekio likau neįgyvendinęs. Bet štai čia ir slypi pamoka! Juk planuodamas ir keldamas savo finansinį tikslą gi nepatikslinau, kuris skaičius turi būti to norimo dydžio! Metų pradžioje aiškiai žinojau, kad po metų filtruosiu banko sąskaitą už visus metus ir imsiu domėn tik bendrą „įplaukų“ dydį.

Juk kaip tik tai ir pasiekiau! Pavyko pasiekti, ką ir planavau. Bėda ta, kad planavau neteisingai. Šiemet jau būsiu protingesnis – ieškosiu efektyvaus būdo, kaip atskirti realias pajamas nuo bendro finansinio srauto.

Trečia pamoka: leisti vykti tiems dalykams, kuriems atėjo laikas įvykti. Pasirinkdami savo siekius, mes neprivalome sąmoningai žinoti, kaip tą pasiekti. To ir nereikia. Nustatydami taikinį (pvz. +100% ar +1000%) mes iš esmės sukuriame sau naujas galimybes. Tik svarbu leisti sau jomis pasinaudoti, kai jos rasis. Ir taip – tai reiškia, kad teks pabuvoti „svetimoje teritorijoje“, kurioje dar nebuvome. Nes toje „teritorijoje“, kurioje esame įpratę būti – yra tik „iki +20%“ galimybės.  Norint daugiau – reikės eiti kažkur kitur. Tai reiškia, jog reikės keisti ir keistis. Kažką palikti, kad atsirastų erdvės kažkam naujam – didesniam, pagal jūsų užsakymą (suformuluotą siekį).

Dabar tai prisimenu su šypsena ir pasitikėjimu, tačiau tuo laiku, kai turėjau priimti svarbius gyvenime sprendimus, taip viskas nebuvo aišku, kaip kad dabar atrodo:
– 2015 m. persikėliau kartu su būsima žmona gyventi į Briuselį. 
– išėjau iš gerai apmokamo darbo (be jokio kito pelningo darbo pasiūlymo). Tiesiog nusprendžiau, kad noriu imtis savarankiškos veiklos ir pradėti vystyti savo verslą. Be garantijų, kad pavyks ir be jokio finansinio saugumo. Tad persikėlimo į Briuselį galimybė pasirodė verta dėmesio. Nors nė velnio nežinojau, ką aš ten nuvykęs „veiksiu“.
– investavau į tarptautinį verslą, kuris mane praturtina ne tik finansiškai, bet ir vertybių plotmėje, dvasiškai, protiškai.
– pradėjau vystyti projektus, apie kuriuos anksčiau nieko neišmaniau ir neturėjau pakankamai drąsos to mokytis.
– užmezgiau verslo partnerystę su skirtingomis organizacijomis, su kuriomis ne tik galiu dirbti, bet ir kartu mokytis (su jais ir iš jų).
– pradėjau matyti tarptautines verslo galimybes Belgijoje ir dabar ruošiuosi verslo startui Briuselyje.
– negana to, net santykiai kažkaip keitėsi – pajutom su būsima žmona, kad mūsų pačių bendravimas ir buvimo kartu kokybė tapo kažkokia geresnė, tarsi sustiprėjo abipusis ryšys po daugelio metų, kuriuos kartu gyvename. Nesu tikras, ar tai dėl to „+100%”, greičiausiai ne, bet įvykis tikrai svarbus mano gyvenime.
– pajutau net stipresnį ryšį su mūsų augintine – bigle Dora J Taip pusiau juokais tai sakau, bet net ir tai svarbu.

Dabar, kai rašau šiuos dalykus, atrodo, kad kitaip ir negalėjo vykti. Tačiau tuo metu priimti tokius sprendimus nebuvo taip paprasta. Ir šią pamoką turiu įsidėmėti – įvardinus siekius turiu leisti vykti tam, kam esu pasiruošęs.

Kažkurioje knygoje ar seminare esu aptikęs štai tokią mintį, kurią dabar prisiminiau: „on the level of our vision we are complete“. Lietuviškai tai būtų maždaug taip: jeigu sugebame pasirinkti kažkokį tikslą ir apsispręsti, kad jo sieksime, vadinasi, turime viską, ko reikia, kad tą tikslą įgyvendintume. Arba: jeigu išsikėlėte ambicingą tikslą, vadinasi, sulauksite visko, ko reikia, kad tą tikslą galėtumėte realizuoti. Tik svarbu pastebėti galimybes ir jomis pasinaudoti: leisti įvykti tam, kas turi įvykti, norint, kad pasiektumėte šį tikslą. Ir tuo „vyksmo metu“ nebus taip viskas aišku iš karto. Bus baisu. Kils daug abejonių ir baimių. O kaip gi kitaip – juk žengiate į „nepažintą žemę“, kurioje jūsų laukia viskas, ko reikia, kad pasiektumėte savo tikslą (juk patys jį ir užsakėte!).

Ketvirta pamoka: o ką daryti, jeigu nepasiseka? Šiemet aš ir vėl eksperimentuosiu. Tik jau dar didesniu mastu ir išsiplėsiu net tik ties „finansais“, bet ir ties kitomis savo gyvenimo sritimis. Tikrai būsite girdėję panašią mintį, jog „kiekviena nesėkmė yra vertinga pamoka“. Nė velnio tai nėra pamoka, jeigu iš jos nesimokai. Jeigu nepasimokai iš savo nesėkmių – tai tuomet tai ir yra nesėkmės. Tačiau jeigu skiri laiko apgalvoti, ką galbūt praleidai, ko nepastebėjai ir ką kitą kartą galėtum daryti kitaip – tuomet nesėkmės tampa sąjungininkais. Štai, atmetus visus kitus finansinius srautus ir palikus tik grynas mano pajamas 2015 m.  – gavosi „fail’as“. Išsikėliau ambicingą 2015 m. finansinį tikslą ir „sufeilinau“. Apsikvailinau prieš save, o dar ir prieš jus visą tai parašydamas!

13

Taip ir liktų, jeigu su šia istorija daugiau nieko nebedaryčiau. Tačiau peržiūrėjęs praėjusius metus, suprantu, kad buvo akimirkų, kai delsiau priimti sprendimus ir daryti veiksmus – ir tai, žinoma, man kainavo pinigų, kurių neuždirbau. Kažkur pabijojau būti atkaklesnis ir nenorėjau pasirodyti įkyrus – praradau galimus klientų užsakymus ir galimybes kartu dirbti. Pamenu, kaip derybose įvardinęs norimo komisinio dydį išgirdau iš partnerių jog „labai mažai prašau“ ir toliau jie tą mano dydį patys padvigubino. Greičiausiai realu buvo susitarti dėl trigubai didesnio komisinio, bet praleidau galimybę,  o imdamas matuoti tikslo pasiekimo faktą ne pagal tinkamus rodiklius – „apgavau save“ matuodamas ne tai, ką reikėjo, ir ko iš tiesų siekiau.

Ir tai tik dalis pamokų, kurias prisimenu, įvardinu ir ieškau būdų būti atidesnis ir sumanesnis kitais metais. Negana to, šios pamokos (kartais jos gali būti ir skaudžios, pvz., finansiniai nuostoliai, prarasti santykiai ir pan.) vienaip ar kitaip suteikia gyvenimui ir kasdienybei prasmės. Ne todėl, kad kažką pasiekei ar išmokai. Bet todėl, kad kiekviename cikle (kas metus, kas savaitę ar kas dieną) tampi kažkuo geresniu. Dedi pastangas ir pletiesi. Augi kaip žmogus. Atrandi savo ribas – ir jas prapleti. Tada vėl atrandi – ir vėl prapleti.

Vietoje pabaigos formuluokite ambicingus siekius, norėkite didelių dalykų ir nusiteikite jų sulaukti. Ne tik finansinių, bet ir dvasinių bei intelektinių. Jeigu sugebate juos suformuluoti ir įtikėti, turėsite viską, ko reikės, kad tai pasiektumėte arba išmoktumėte jų pasiekti. Jeigu tai darysite – sveikinu. Jūs jau viena koja ten, kur dar nebuvote. Jūsų laukia pokyčiai, kurie galbūt net išgąsdins. Tačiau nepamirškite, kad turite leisti įvykti tam, kas turi vykti pagal jūsų suformuluotus siekius!

Norėjau visai pabaigai palinkėti “sėkmės”, bet kad jos čia Jums nereikės. Pirmyn!


Scroll to Top