Kaip visada – knygos tik dalis to, kas gali būti pokytis. Vien paskaityti neverta, nebent norima atsikratyti vieno blogo įpročio – žiūrėti televizorių. Taip, tada knygos skaitymas yra nepalyginamai geresnis variantas, o per laiką – ir neabejotinas privalumas.

Vien skaityti – reiškia tik sužinoti informaciją, turėti žinių. Pritaikyti tai, kas jau perskaityta – čia jau išmintis.

Tad knygose esanti informacija visada gali virsti išmintimi, jei tą informaciją skaitantis ir tinkamai panaudos – įtrauks į kasdienius veiksmus. Verta.

Malcolm Gladwell – „Mirksnis“

Gal iš pat pradžių ir nebus lengvai skaitoma, bet daug šansų, kad įtrauks savo paprastais pavyzdžiais ir noras paeksperimentuoti tikrai atsiras. Mirksnis – būtent tiek užtrunka padaryti sprendimą arba dar tiksliau – per tiek jis padaromas. Ir tuos sprendimus mes darome pastoviai. Kasdien. Kai kuriuos padarome net nesureaguodami, kad padarėme. Vieni automatiškai “įvyksta”, kad kartis net nenorime prisiimti atsakomybės, kad būtent tokį padarėme. Na, bent jau taip save “pagavau”, kai skaičiau.

Kokia nauda iš šio pasiskaitymo? Pradedi sekti savo sprendimus ir jie tarsi sulėtėja, tampa daug aiškesni. Ar po knygos perskaitymo visi sprendimai bus tik geri? Greičiausiai, kad ne. Bet faktas tas, kad rasis sprendimų priėmimo technika, kuri nebus sudėtinga, bet labai naudinga.

Bob Burg , John David Mann – „Misija: Kitoks karjeristas. Įkvepianti istorija kiekvienam“

Čia tiesiog graži istorija, kurioje įpainioti galimi ar panašūs į kiekvieno mūsų gyvenimo vingiai. Gal tiksliau – profesniai gyvenimo vingiai. Jokiais būdais nereikia viską kopijuoti ir daryti taip, kaip parašyta, bet čia negali sau leisti nepadaryti taip.

Atrodo, kad nėra daug pamokymų, bet tai tiesiog skatinimas išbandyti tai, kas aprašyta. Jei tas nėra daroma dabar – kils ir smalsumas, ir šiek tiek nejaukumo. Jei būtent taip ir elgiamasi pastoviai – tada tai bus tiesiog mažas paskatinimas daryti daugiau.

Juk išties – nėra tiek daug punktų, kad būtum profesionalas savo srityje. Juos tik žinok ir pritaikyk. Viskas paprasta.

Olegas Lapinas ir Dalia Lapinienė – „Santuokos alchemija. Menas būti dviese“

Čia viena iš tų knygų, kai nori išbandyti tai, kas aprašyta ir pasižiūrėti, ar tikrai jau viskas taip ir veikia. Ir pasirodo, kad tikrai taip. Autoriai rašo dviese ir niekur nesijaučia, kad vienas rašo tik moterims, o kitas – tik vyrams. Palyginimai ir pavyzdžiai labai įtraukia ir nori būti pirmasis, kad tai perskaitytum ir išbandytum praktikoje. Tada lieka įdomioji dalis – norisi stebėti kaip antroji pusė sureaguos į tai, kaip pasielgta. Tikrai smagu. Tiesa, skaičiau ir prisiminiau keletą savo draugų, kurie vis dar vieni… Čia praktiškai instrukcija kaip tokiais nebūti. Aišku, jei nori nebūti.