Mane visuomet žavėjo pradžios. Tas lengvumas, nekantrumas, smalsumas. Tiek daug laukimo ir tikėjimo sudedama į tas akimirkas. Jos tarsi žada kažką nauja. Siūlo galimybę būti kitokiai – geresnei, atidesnei, aktyvesnei. Naujųjų Metų pradžios būtent tokios.
Pagauta emocijų ir aplinkinių entuziazmo ir pati ne kartą pa(si)žadėdavau pačių įvairiausių dalykų – išmokti naują kalbą, atsikratyti scenos baimės, reguliariai sportuoti, taupyti pinigus, daugiau būti gryname ore, daugiau vaikščioti be tikslo ir t.t. Dažnai juos dar ir viešai pasikabindavau. Na, kad nepamirščiau, kokius kalnus ruošiuosi versti ir kad kabodami prieš akis jie tarsi skatintų mane veikti. Skamba gražiai, tačiau… Po 3 mėnesių mano pasižadėjimai būdavo pamiršti, pamesti arba neatpažįstamai modifikuoti. Pasirodo, kad ne mano vienos.
[Informacija statistikos mėgėjams] Įvairių tyrimų duomenimis naujųjų metų pa(si)žadėjimus kuria/rašo apie 50% amerikiečių. Apie pusė jų susijusi su asmeniniu tobulėjimu ar mokymusi. Ir kai sėkmės procentas siekia vos 8%, visiška nesėkmė (0 įgyvendintų pasižadėjimų) siekia net 24%. Skamba visai nedžiugiai ir neįkvepiančiai.
Priežasčių kaip visuomet greitai galime surasti ne vieną:
- Dažnai pa(si)žadėjimų sąrašai susideda iš labai daug skirtingų, tarpusavyje nesusijusių dalykų. Sukūrus tokius sąrašas, pamirštame susidėlioti prioritetus, kažkokį bent minimalų veiksmų planą ir puolam daryti viską. Valgyti viso dramblio. O kai viso neapžiojam, tai greitai persigalvojam ir nusprendžiam, kad valgyti nebenorim.
- Pamirštame apsibrėžti aiškius rezultatus. Ką vadinsime sėkme? Kaip pamatuosime? Su kuo palyginsime?
- Fokusuojamės dažniau į tai, ko mums trūksta. Tarsi kokių papildomų detalių reiktų įdėti į šią mašiną, kad ji dar geriau veiktų. Pamirštame pasidžiaugti tuo, kas jau sekasi ir puikiai pavyksta, ką jau mokam bei kur galėtumėm tikslingai pasitempti.
Negi viskas taip blogai? Na, ne…
Taigi prieš porą metų kilo mintis, jog reiktų pabandyti veikti kitaip. Vietoje to, kad ieškočiau, kas manyje negerai, ko trūksta, ką matau kituose kieto ir ko manyje iš tų dalykų nėra, negebu, nemoku, nusprendžiau ieškoti pozityvesnio kampo. Ir vietoje ilgo sąrašo nusprendžiau turėti metams temą – pavadinimą. Tad mano 2015-jųjų metų tema buvo IŠŠŪKIAI. Pradėjau nuo visai smagios inventorizacijos – su kokiais iššūkiais susiduriu šiuo metu? Ko iš jų galiu išmokti? Kokius įgūdžius ar gebėjimus patobulinti? Metų eigoje klausimų daugėjo:
- Ar mano iššūkiai subalansuoti – koks protinių ir fizinių iššūkių santykis?
- Ar jie subalansuoti laiko prasme? Ar negresia perdegimas?
- Kaip kasdienes veiklas galėčiau patobulinti, kad jose būtų daugiau iššūkių?
- Kokiose gyvenimo srityse norėčiau daugiau „Tiesa arba drąsa“ žaidimo?
- Ar man lieka erdvės nesuplanuotiems nuotykiams?
Metų temos turėjimas tarsi išlaisvina nuo susiformavusio įsitikinimo, kad su manimi kažkas negerai ir dabar tai aš save tuoj pagerinsiu. Tai leidžia daug žaismingiau pažvelgti į situaciją, įvertinti turimas galimybes, paieškoti naujų sprendimų. 2015-uose metuose buvo daug gėrio: kelionių, laipiojimo sienomis, pirmųjų bouldering varžybų, didelių pokyčių darbe ir jo suvokime, neplanuotų mokymų, ekstremalių kelionių, estiškų pirčių miškų glūdumoje, žaidimų fasilitavimo ir t.t.
Taip gera prisiminti, kad net nesinori sustoti vardinti. Čia kitas sėkmingai pavykusio eksperimento bruožas!
Besikalbant su artimais žmonėmis ar besidalinant įvairiuose susitikimuose, pastebiu, kad vis daugiau žmonių pasinaudoja šia taktika (ne ne, čia ne mano išmislas). Ir kokių įdomių temų sugalvoja: NUOTYKIAI, ATSINAUJINIMAS, PAUZĖ, KELIONĖS, LAISVĖ, POILSIS, ĖJIMAS, KARTU, BAIMĖ, AUGIMAS.
Šiems 2016-iems metams po trupučio pabuvimo ir pagalvojimo pasirinkau naują temą – SANTYKIAI. Man ji siejasi su IŠŠŪKIŲ tema, tačiau šiemet daugiau dėmesio skirsiu santykiams, jų kūrimui ir palaikymui, jau egzistuojančių santykių stiprinimui, erdvių, kur jie galėtų atsirasti ir vykti, kūrimui, santykio su savimi evoliucijai… Bus ir daugiau. Juk dar tik metų pradžia.
Pabaigai, man smalsu – o ar Tau kada teko išbandyti tokią taktiką? Kaip sekėsi? Kokią temą pasirinktum (o gal jau išsirinkai) 2016-iesiems?
