Pamilt save – pakankama misija

PASIDALINTI:

APIE PAKANKAMUMĄ ARBA PILNATVĖS ILIUZIJA

Kai širdis nusilpusi ir nepajėgi pilnai atlikti savo darbo, kad būtų užtikrinti fiziologiniai žmogaus poreikiai, diagnozuojamas širdies nepakankamumas. O kaip su dvasiniais poreikiais? Ar mūsų širdis visuomet pakankama – suprasti save ir kitus, pajausti empatiją, besąlygišką meilę norą padėti, suprasti?

Dažnai jaučiamės nepakankami patys sau – nepakankamai gražūs, liekni, sportiški, protingi, darbštūs, gabūs, talentingi, sėkmingi ir t.t. Tą savo nepakankamumą, idėjų, darbo su savimi ir savęs pažinimo spragas, dažnai bandome pildyti kitais žmonėmis, užuot pirma išsiaiškinę reikalus su savimi. Kuo daugiau kompleksų, nuoskaudų, pykčio sau ir pasauliui pertekliaus ir stygiaus jausmo mūsų viduje per gyvenimą prisikaupę, tuo didesni ir mūsų reikalavimai kitam, dažniausiai pačiam artimiausiam – tikimės, kad tai Jis ar Ji padarys mus laimingus, privers jaustis gražesniais, sveikesniais, reikalingesniais ir svarbesniais.

Susituokus, ar apsigyvenus kartu kartais vis dar sakoma „susitvarkė gyvenimą“. Vidinio nepritekliaus joks kitas žmogus niekuomet nepajėgs kompensuoti. Tik mūsų darbas kaupti savy meilę sau – ne tik kitų įvertinimus ar kritiką, o sau svarbius nuopelnus, pažangą, svajones, pastangas, kasdienius stebuklus. Kol netapsime sau pakankami, tol ieškosime žmonių-kompensacijų. Tačiau ir jie nebus pakankami. Trauksime lyg iš gausybės rato savo nuoskaudas, bet kaltinsim tą, kuris šalia. Savo nepasitikėjimą savimi versime pavydu, kontrole ar kaltinimais, savo neįgyvendintas ambicijas – valdingumu ar aukos vaidmeniu, savo baimes – prisitaikėliškumu ar isterija. Kol nesijausime laimingi, tol rasime priežasčių, kodėl ir kitas nėra pakankamas – pakankamai mylintis, pakankamai uždirbantis, pakankamai tvarkingas, pakankamai gražus, stiprus, darbštus, ambicingas, rūpestingas ir t.t.

being alone

Besąlygiškai pamilti – nelengva užduotis meilės sau stokojantiems. Siūlau eksperimentą – pirmiausia su tuo brangiausiuoju, esančiu šalia, imti sąmoningai elgtis taip, lyg jis pakankamas, daugiau nei pakankamas – girti pastangas, pastebėti ir mažytes pergales, dažniau sakyti, kad mylim, kad gera kartu, išklausyti, bet nedalyti patarimų, nekurti scenarijaus, palaikyti idėjas ir iniciatyvas. Tai pirmas žingsnis ir į daugiau meilės sau – jei galite pastebėti gėrį kituose, juk galite ir savyje.

Kiek dažnai sakote komplimentus ir kaip reaguojate, kai jie sakomi jums?
Pradėkime nuo komplimento sau :)