Kur Gyvena Laimė?

PASIDALINTI:

Vaikystėje turbūt kiekvienas mėgom skaityti pasakas. Dar labiau mėgom klausytis, kaip tyliais vakarais jas sekdavo močiutė ar mama…

Turbūt pastebėjot, kad pasakose daug pasikartojančių elementų, persipinančių panašiais likimo vingiais ar istorijų pabaigomis?

Aišku, kad pastebėjot.

O kai užaugot, ar bandėt pažvelgti į pasakas kitaip – iš suaugusiojo perspektyvos?

ne patys tikslai ištikrųjų mums reikalingi, o pojūčiai, kuriuos patiriame juos realizuodami. (4)

Aš pamėginau. Ir man pasidarė šiurpu, jog net turėdami galvose širdyse giliausios išminties klodus, kartais DRĮSTAM KO NORS BIJOTI. Neįtikėtina drąsa!!!

Neretai lietuvių pasakų veikėjai, ypač – trečias brolis keliaudavo į pasaulį Laimės ieškoti… Kiti du jos arba nerasdavo, arba net nesugalvodavo, kad jos reikia ieškoti. Turbūt pasakysit, „o kas čia tokio?“

Nieko, bičiuliai, tuo pačiu ir kai kas, ką dažnas pamiršo užaugęs ir ką visai neprošal būtų atsiminti, ieškant

Savo Laimės…

1. Tas brolis, kuris išeidavo – būdavo „trečias“ pagal gimimo šeimoje seką. Kitaip, nei įprasta manyti apie jaunėlius, nebuvo lepinamas ar mylimas: nei tėvas kokių įrankių išeinant pasaulin duodavo, nei motina maisto įdėdavo, o iš brolių – vien patyčios.

Viena vertus, tėvas, kaip dvasinės energijos davėjas nusisuka, neperteikia patirties, motina, kaip pamatinė būtybė įsitvirtinimui šioje žemėje – visai nesuteikia jokios atramos, be to, nemaitindama – eliminuoja iš šeimos energetiniame lygmenyje, o broliai kaip savasties atspindys laido užgaulias kalbeles…

Kita vertus, mane žavi trečiojo brolio drąsa ne taikstytis su tuo, kas vyksta, o keisti tai. Jo supratimu geriausias variantas – eiti ieškoti Laimės į pasaulį. Variantų gali būti daugybė, ir visi bus geri, jei bus nuspręsta, kad tai – geriausias pasirinkimas. Taip ir yra pasakoje.

2. Trečiasis brolis nesitiki pagalbos iš kitų. Jis supranta, kad tik pats yra atsakingas už savo gyvenimą ir išgyvenimą. Vadinasi, jis yra Kūrėjas. O KŪRĖJAS – juk galingas! Jis pasąmoningai tai žino, nors emociniame lygmenyje dar šiek tiek skaudu. Bet jis eina į priekį ir nestovi vietoje. Tiek fizine prasme toldamas nuo namų ir namiškių, tiek dvasine prasme mažindamas prisirišimus jiems (net grįžęs po klajonių VISUOMET apdovanodavo namiškius, jei tik jie dar būdavo gyvi).

3. Trečiasis brolis su Kelyje sutiktais elgiasi nuoširdžiai, teisingai pagal savo supratimą ir sielos balsą, o jei ir tenka jam pagudrauti, neįsiširdija. Be to, net ir supykęs, pyksta ne ant KONKRETAUS ASMENS, o ant situacijos, į kurią pakliuvo „ir užpyko trečiasis brolis, kam velnias jam parėdus sumainė“. Vadinasi, neleidžia į aplinką naikinimo programų ir, lygiagrečiai, nenaikina pats savęs.

4. Įvykus skriaudai jo atžvilgiu, eina „atstatyti teisybės“, bet tik tiek, kiek susiję su juo pačiu. Veiksmai, kuriuos atliko jam skriaudėjai, nėra analogiškai atliekami su jais pačiais arba vykdomas turto susigrąžinimas baigiasi prasikaltusiojo atgaila ir trečiojo brolio atleidimu prasikaltusiajam (pavyzdžiui, atgavus užburtus daiktus, kaip stalelį, kuris pasidengia valgiais arba avinėlį, kuris purtosi pinigais, skriaudikas gauna kupron lazda, bet brolis viduje ant jo nepyksta. Lazda liaujasi pliekusi, kai skriaudikas maldauja pasigailėti, o brolis liepia sustoti). Jokio pykčio nešimosi.

5. Dažnai trečiasis brolis tampa Laimingu, kai suranda sau pačią ir materialiai apsirūpina. Kitaip – pripildo širdį meilės ir užsitikrina išgyvenimą fiziniame plane. Atrodo, kad elementaru, bet tai – dar ne viskas.

6. Grįžimas namo. Turtingas trečiasis brolis su nuostabiai gražia pačia grįžta namo ir apdovanoja namiškius. Galit paklausti: „na ir kam?“ O gi elementaru, brangieji, – kad dalintis tuo, ką turi – širdies šiluma ir turtu. Atradęs tai, ko jam pačiam trūko – meilės ir išgyvenimui būtinų dalykų, jis grįžta namo, kuriuos kai kas aplenktų gal net ir sapnuose, tam, kad pripildytų namiškių širdis džiaugsmo ir meilės, o namus – gausos. Ir visi džiaugiasi! „Ar nuoširdžiai?“, – turbūt paklausite :) o trečiajam broliui „DZIN“, ar nuoširdžiai, ar ne – juk jis VISADA RŪPINOSI TIK TUO, KĄ GALVOJA PATS. Kitų mintys kuria kitų gyvenimus, o tai jau ne jo tiesioginis reikalas ;)

ne patys tikslai ištikrųjų mums reikalingi, o pojūčiai, kuriuos patiriame juos realizuodami. (3)

Žmonės sako, kad „Laimingi laiko neskaičiuoja“. O kas teikia Laimės Tau? Kur gyvena Tavo Laimė? Ar ja galima dalintis arba „užkrėsti“ kitus? Kaip? J Kada laikas Tau nustoja egzistuoti?

Būkite laimingi!