Eglė Daunienė

Kodėl rašau?

Man rašymas yra atradimo užsiėmimas. Kai pradedu rašyti, turiu tik labai miglotą idėją, apie ką rašysiu. O raidėms gulantis, staiga atsiveria tokie klodai, ima jungtis visokios detalės, kurios anksčiau atrodė atskiros ir nesusijusios. Pačiai pasidaro smalsu. Kai pasiseka „paleisti ranką“, tada tai, kas randasi – šviežias tekstas – tampa „atradimu“ ir pagalvoju: „Geras… Matai, kaip čia… Ir kas galėjo pagalvoji?..„

Kodėl rašau į Infinitą?

Todėl, kad Povilas pakvietė. Man patiko jo idėja apie erdvę dalintis tuo, kas atrasta. Aš įžengiau į tą amžiaus tarpsnį, kuriame svarbi branda, kur iš vidaus giliai radosi poreikis suprasti savo indėlį šioje žemėje ir savo veikimo strategijas. Dabar. Šiame gyvenime. Kad galėčiau save realizuoti su gilesne išmintimi ir poveikiu. Kai kuriuos dalykus man jau pavyko išsiaiškinti. Kelias tikrai ne toks ir paprastas. Galvoju, kad jei dalinsiuosi savo atradimais su kitais, galbūt jiems bus lengviau, gal tai įkvėps, pastiprins, padrąsins. Man pačiai to reikia – skaityti apie kitų žmonių patyrimus. Tad gal ir maniškis kam nors taps reikalingu įkvėpimu gyventi SAVO gyvenimą.