Rasa Motuzienė
Vaikystėje turėjau smagią patirtį, kai kartą metuose tėvai ar seneliai pastatę prie sienos tam, kad pamatuotų mano ūgį, virš galvos nubrėždavo brūkšnį.
Kaskart mane apimdavo vaikiško visagališkumo euforija, kai pamatydavau, kad šių metų brūkšnys yra ženkliai aukščiau už prieš tai buvusį! Tai reiškė vieną – aš paaugau!
Augimo džiaugsmo poreikis išliko iki šiol. Tiesa, iš noro augti fiziškai, jis transformavosi į vidinio augimo ir savęs išpildymo poreikį – augti pačiai ir padėti augti kitiems.
Man smagu, kai matau, jog šalia manęs esančių žmonių augimo „brūkšnį“ reikia brėžti pasistiebus. Dar smagiau, kai tam nebeužtenka pasistiebti – prireikia kopėčių, gal net malūnsparnio :) Kai nebepakanka ir jų, tuomet… užauga sparnai!
Nemanau, kad aš galėsiu atsakyti į sudėtingus gyvenimo klausimus. Ir tikrai žinau, kad nežinau kokie teisingiausi iškylančių problemų sprendimo būdai. Bet.
Aš noriu dalintis savo mintimis tam, kad buvimas „Infinite“ kartu, TAU (skaitytojui) taptų erdve, kur užauga sparnai, kurių dėka TU PATS (PATI) rasi visus atsakymus.