+370 618 66888 mokymai@infinitas.lt

Lapkričio mėnesio filmai, kuriuos verta pamatyti

„Pasivaikšiojimas“ („The Walk“)

Jokių įspūdingai specialių efektų. Tiesiog sėdi ir įsivaizduoti buvimą šalia. Šalia to, kaip užgimsta svajonė. Kaip ji skatina veikti, kaip uždega kitus prisijungti.

Apie tai, kaip ribos yra tik mūsų pačių galvose. Šis pasivaikščiojimas jau niekada nebus atkartotas ten pat, kur buvo įvykdytas, bet dar daug kitų svajonių gali lygiai taip pat įsižiebti bet kurio žmogaus mintyse.

Kas jas įkvepia? Tikriausiai, kad pirmasis galimas to “užčiuopimas” yra tada, kai tiesiog veiki tai, kas Tau patinka.

Visa tai mes jau turime nuo mažų dienų. Kartais esame tuo tikri, kartais reikia dar šiek tiek paieškoti. Viena aišku – savo likimą kuriame patys. Ir tas likimas kartais būna pilnas pasiteisinimų, kad “taip jau atsitiko…”

Kartais lyg ir pasakom panašiai, bet reikšmė jau visai kitokia ir tada apie tą patį jau turėsim kitą reakciją. Reikia gal visai nedaug?

Tik žengti tą reikiamą žingsnį ir tada jau esi pakeliui.

 

Juodoji gulbė („Black Swan“)

Jei kada kilo klausimais, kaip susigyventi su savo tikslu, tai šis filmas labai išsamiai tai parodo. Fiziškai taip gal ir neįvyktų, bet pojūtis būtų labai labai panašus į tai, kaip filme ir parodyta.

Filmas, aišku, neperteikia visko taip, kaip yra surašyta knygoje (tokiu pačiu pavadinimu yra išleista ir knyga), bet patį efektą pajusti tikrai galima. Gal pradžioje gali atrodyti šiek tiek beprotiška, bet galiausiai visas procesas užburia ir įtraukia.

Jei filmo metu per kūną nubėgs šiurpas – autorius savo tikslą pasiekė. O šiurpas tikrai nubėgs ;)

 

Taikus karys („Peaceful Warrior“)

Dar viena istorija apie tai, kaip nusistatymas gali lemti viską. Gali lemti tai, kad nieko nepasikeis ir visam likusiam gyvenimui liksi įvykių auka arba iš esmės viskas keisis ir turėsi tai, ko pradžioje negalvojai, kad galima turėti.

Visas filmas yra tarsi kelionė, kurioje pats svarbiausias dalykas yra tiesiog keliauti. Kelionės procesas ir yra tai, ko žmogus ieško.

Kartais labiau koncentruojamasi į tai, ką galima rasti, bet ar tikrai tai yra svarbiausia? 

Įkvepiančios citatos ir mintys

INFINITAS_november_facebook_1

“Vieni žmonės nori, kad įvyktų, vieni – svajoja, kad įvyktų, kiti – daro, kad įvyktų.” Michael Jordan

Turbūt, kad šios taisyklės skaičiais nebūtina išreiškti. Pilnai užtenka žinoti, kad taip yra ir tiesiog nesukti galvos. Ir žinant šį faktą – galima visada rinktis, kokioj grupėj būti. Galima žinoti, kad ir darant nepavyks, bet tik darant yra bent koks procentas, kad gali ir pavykti. Vien norėti ar tik apie tai svajoti niekada nepakaks. Taip, norėti verta, svajoti – naudinga, bet nieko dėl to nedaryti – čia jau nėra šansų, kad kas nors įvyks.

INFINITAS_november_facebook_2

“Nieko nėra amžino šiame pasaulyje. Netgi mūsų problemų.” Charlie Chaplin

Viskas pastoviai keičiasi: metų laikai, nuotaika, emocijos. Netgi mes kiekvienas esame kitoks dabar, kai jau perskaitėm šią citatą. Sakoma, kad laikas geriausiai gydo žaizdas. O aš kartais klausiu – kam viską palikti laikui? Problemos nėra tam, kad jas paliktume. Jos tiesiog tam, kad jas išspręstume ir eitume toliau. Kam vilkti su savimi visa tai, kas gali duoti naudos daug greičiau nei tik laukimas?

INFINITAS_november_facebook_3

“Ne tai, ką turi, kas ir kur esi, ar ką darai, kad būtum laimingas ar nelaimingas. Daug svarbiau yra ką galvoji apie tai.” Dale Carnegie

Prioritetai. Be jų tiesiog užsiverstume viskuo, kas įdomu ir neįdomu. Mes unikalūs ir tuo, kad galime atsirinkti. Atsirenkam iš visko tai, kas svarbiausia. Darom pasirinkimus kas dieną. Ir padarom jų labai daug. Kartais suklystam, kartais viskas einasi, kaip sviestu patepta. Ir visa tai priklauso nuo to, kokią istoriją sau kas dieną pasakojam. Nuo to viskas prasideda. Tiesiog nuo minčių.

INFINITAS_november_facebook_4

“Bendravimą visada pagerinsi, jei klausysi tam, kad suprastum, o ne tam kad tiesiog atsakytum.” Povilas Petrauskas

Kaip gi ten būna iš tiesų? Mes daugiau kalbam ar daugiau klausom? Kažkur girdėjau tokį išsireiškimą: “Dievas davė žmogui dvi ausis ne šaip sau…”

Ką aš pastebėjau per daug pokalbių, kuriuose teko dalyvaut? Tvirtesnis mano ryšys su pašnekovu buvo ir yra tada, kai aš daugiau klausau. Kai aš daugiau kalbu – aš nieko naujo nesužinau. O taip noriu sužinoti. Kai aš daugiau kalbu – aš atimu laiką iš kito žmogaus. O aš taip noriu jo suteikti kitam. Kai aš daugiau kalbu – aš esu svarbus… tik sau pačiam.
Aš išmokau šią pamaką ir toliau tęsiu mokymosi procesą. Daugiau klausau ir mažiau kalbu. Dėl to kalbėjimo dovana nėra mažesnė ;).

INFINITAS_november_facebook_5

“Klausiantis klausimų gali likti kvailiu penkioms minutėms. Neklausiantis liks kvailiu amžinai.” Kinų liaudies išmintis

Paprasta ir aišku. Kartais tai būna labai nedrąsu. Bet taip smagu stebėti tą, kuris išdrįsta paklausti… gali pradžioj būti jausmas, kad “gal mano klausimas kvailas”, kad “ai, gal patylėsiu, kad nepasirodyčiau bukas” ir t.t.
O matėt klausiančius vaikus? Ar jie dėl to yra buki? Jie smalsūs. Jie domisi. Jie džiaugiasi atradimais. Jie auga. Ir kas gražiausia – aplinkiniai jiems padeda augti, jie teikia atsakymus, jie rūpinasi, kad būtų suprasta. Taip kuriamas ryšys tarp dviejų, nes naudos gaus abu. Kuris daugiau? O koks skirtumas? ;)

 

Pastaruoju metu dažnai stebiu, kaip žaidžia mano sielos spalvos.

Džiaugsmas, abejonė, nerimas, ilgesys…  

Atrandu, kad jas sumaišius gimsta vis nauji, vis kitokie atspalviai.

Visai kaip vaikystėj, visuomet norėjau kuo daugiau spalvų! Nesvarbu, kad princesių sukneles daugiausia spalvinau geltona ir rožine spalvomis, tačiau ir kitų, net rudos ar juodos nė už ką nebūčiau atsisakiusi: jomis piešdavau žemę, paukštį, medžio kamieną – kad būtų gera princesei…

Šiandien sielos paletėje renkuosi minkštą liūdesio spalvą. Stebiu, kaip tepama ji susigeria į baltą popieriaus lapą. Mėgaujuosi jos sodrumu, intensyvumu ir tikrumu – taip, tai ji, tikra, neatskiesta liūdesio spalva.

Bandau užuosti jos kvapą. Kvepia drėgme ir ramybe. Tepdama dar ir dar kartą bandau suvokti jos gilumą ir klampumą.

Pridedu nerimo ir šiek tiek abejonės atspalvių, taip netyčia panaikindama ramios melancholijos nuojautą.

Ją pakeitė judėjimas, krutėjimas, pulsavimas…

Lyg niekuo neišsiskiriančios pilkos suknelės atlape atsiradusi ryški gėlė, abejonė ir nerimas į sielos piešinį įneša ryškų akcentą. Klausimas „Ar viskas taip, kaip turi būti?“ ir žinojimas, kad „Nėra teisingo atsakymo!“ praskiedžia mano liūdesio sodrumą. Žiūriu atsitraukusi į šalį ir mąstau – gal tą akcentą vertėtų ištrinti? Gal jis per daug rėžiantis akį? O gal pridėti dar ilgesio ar nekantrumo spalvų?

Ne, šiandien viską paliksiu taip, kaip yra!

Šiandien tegu bus toks, netobulas mano KAS AŠ? piešinys…

veiksmai-infinitas-laime

Vaikystėje turbūt kiekvienas mėgom skaityti pasakas. Dar labiau mėgom klausytis, kaip tyliais vakarais jas sekdavo močiutė ar mama…

Turbūt pastebėjot, kad pasakose daug pasikartojančių elementų, persipinančių panašiais likimo vingiais ar istorijų pabaigomis?

Aišku, kad pastebėjot.

O kai užaugot, ar bandėt pažvelgti į pasakas kitaip – iš suaugusiojo perspektyvos?

ne patys tikslai ištikrųjų mums reikalingi, o pojūčiai, kuriuos patiriame juos realizuodami. (4)

Aš pamėginau. Ir man pasidarė šiurpu, jog net turėdami galvose širdyse giliausios išminties klodus, kartais DRĮSTAM KO NORS BIJOTI. Neįtikėtina drąsa!!!

Neretai lietuvių pasakų veikėjai, ypač – trečias brolis keliaudavo į pasaulį Laimės ieškoti… Kiti du jos arba nerasdavo, arba net nesugalvodavo, kad jos reikia ieškoti. Turbūt pasakysit, „o kas čia tokio?“

Nieko, bičiuliai, tuo pačiu ir kai kas, ką dažnas pamiršo užaugęs ir ką visai neprošal būtų atsiminti, ieškant

Savo Laimės…

1. Tas brolis, kuris išeidavo – būdavo „trečias“ pagal gimimo šeimoje seką. Kitaip, nei įprasta manyti apie jaunėlius, nebuvo lepinamas ar mylimas: nei tėvas kokių įrankių išeinant pasaulin duodavo, nei motina maisto įdėdavo, o iš brolių – vien patyčios.

Viena vertus, tėvas, kaip dvasinės energijos davėjas nusisuka, neperteikia patirties, motina, kaip pamatinė būtybė įsitvirtinimui šioje žemėje – visai nesuteikia jokios atramos, be to, nemaitindama – eliminuoja iš šeimos energetiniame lygmenyje, o broliai kaip savasties atspindys laido užgaulias kalbeles…

Kita vertus, mane žavi trečiojo brolio drąsa ne taikstytis su tuo, kas vyksta, o keisti tai. Jo supratimu geriausias variantas – eiti ieškoti Laimės į pasaulį. Variantų gali būti daugybė, ir visi bus geri, jei bus nuspręsta, kad tai – geriausias pasirinkimas. Taip ir yra pasakoje.

2. Trečiasis brolis nesitiki pagalbos iš kitų. Jis supranta, kad tik pats yra atsakingas už savo gyvenimą ir išgyvenimą. Vadinasi, jis yra Kūrėjas. O KŪRĖJAS – juk galingas! Jis pasąmoningai tai žino, nors emociniame lygmenyje dar šiek tiek skaudu. Bet jis eina į priekį ir nestovi vietoje. Tiek fizine prasme toldamas nuo namų ir namiškių, tiek dvasine prasme mažindamas prisirišimus jiems (net grįžęs po klajonių VISUOMET apdovanodavo namiškius, jei tik jie dar būdavo gyvi).

3. Trečiasis brolis su Kelyje sutiktais elgiasi nuoširdžiai, teisingai pagal savo supratimą ir sielos balsą, o jei ir tenka jam pagudrauti, neįsiširdija. Be to, net ir supykęs, pyksta ne ant KONKRETAUS ASMENS, o ant situacijos, į kurią pakliuvo „ir užpyko trečiasis brolis, kam velnias jam parėdus sumainė“. Vadinasi, neleidžia į aplinką naikinimo programų ir, lygiagrečiai, nenaikina pats savęs.

4. Įvykus skriaudai jo atžvilgiu, eina „atstatyti teisybės“, bet tik tiek, kiek susiję su juo pačiu. Veiksmai, kuriuos atliko jam skriaudėjai, nėra analogiškai atliekami su jais pačiais arba vykdomas turto susigrąžinimas baigiasi prasikaltusiojo atgaila ir trečiojo brolio atleidimu prasikaltusiajam (pavyzdžiui, atgavus užburtus daiktus, kaip stalelį, kuris pasidengia valgiais arba avinėlį, kuris purtosi pinigais, skriaudikas gauna kupron lazda, bet brolis viduje ant jo nepyksta. Lazda liaujasi pliekusi, kai skriaudikas maldauja pasigailėti, o brolis liepia sustoti). Jokio pykčio nešimosi.

5. Dažnai trečiasis brolis tampa Laimingu, kai suranda sau pačią ir materialiai apsirūpina. Kitaip – pripildo širdį meilės ir užsitikrina išgyvenimą fiziniame plane. Atrodo, kad elementaru, bet tai – dar ne viskas.

6. Grįžimas namo. Turtingas trečiasis brolis su nuostabiai gražia pačia grįžta namo ir apdovanoja namiškius. Galit paklausti: „na ir kam?“ O gi elementaru, brangieji, – kad dalintis tuo, ką turi – širdies šiluma ir turtu. Atradęs tai, ko jam pačiam trūko – meilės ir išgyvenimui būtinų dalykų, jis grįžta namo, kuriuos kai kas aplenktų gal net ir sapnuose, tam, kad pripildytų namiškių širdis džiaugsmo ir meilės, o namus – gausos. Ir visi džiaugiasi! „Ar nuoširdžiai?“, – turbūt paklausite :) o trečiajam broliui „DZIN“, ar nuoširdžiai, ar ne – juk jis VISADA RŪPINOSI TIK TUO, KĄ GALVOJA PATS. Kitų mintys kuria kitų gyvenimus, o tai jau ne jo tiesioginis reikalas ;)

ne patys tikslai ištikrųjų mums reikalingi, o pojūčiai, kuriuos patiriame juos realizuodami. (3)

Žmonės sako, kad „Laimingi laiko neskaičiuoja“. O kas teikia Laimės Tau? Kur gyvena Tavo Laimė? Ar ja galima dalintis arba „užkrėsti“ kitus? Kaip? J Kada laikas Tau nustoja egzistuoti?

Būkite laimingi!

infinitas-spalio-menesio-leidinys

gyvenimo-patarimai-infinitas

Projektas INFINITAS yra tarsi rezultatas to, kas jau buvo pradėta daryti 2013-ais metais. Tada vienas kitas žmogus, o vėliau – vienas kitas šimtas, dar vėliau – tūkstantis Žmonių pradėjo gauti Povilo Petrausko kassavaitinius laiškus į savo el. pašto dėžutes.

Visa tai tęsėsi daugiau nei buvo planuota – 12 savaičių. Ir galiausiai – yra šis projektas, kuriame yra ne tik istorijos, kurios skatina pagalvoti plačiau, bet ir daug kitos naudingos informacijos. 

Svarbiausia – čia nėra negatyvių naujienų, kurių pilna žinių laidose ar laikraščių puslapiuose. Infinito idėja – įkvėpti norimiems pokyčiams. Neigiamos informacijos ir taip yra pakankamai.

 

Kaip padaryti, kad būtų kitaip?

 

Tiesiog priimti tai, kas yra ir pateikti dar ir kitą pasirinkimą – įkvepiančias istorijas, kurios skatintų keistis, atrasti savo tikrąjį AŠ.

INFINITAS – pastovus ir nesibaigiantis srautas informacijos, kuri skatina galvoti, atrasti, spręsti.

Kas įdomiausa – šio projekto idėja sulaukė pritarimo dar tada, kai ji dar tik buvo gryninama.

Kas pritarė?

Pritarė tie,

·      kurių mintis, idėjas, veiklas čia surasit

·      kurie ir patys norėjo, kad aplink būtų daugiau galimybių dieną pradėti su tobulėti skatininčiu požiūriu

 

Didžioji dalis informacijos čia visada bus nemokama. Kas mėnesį bus vis atrandama kažkas naujo ir prisimenama tai, kas kartais būna pamirštama.

 

Pagrindinis INFINITO tikslas – ĮKVĖPTI ŽMONES

DARYTI TAI, APIE KĄ JIE SVAJOJA.

 

Kada šis tikslas bus pasiektas?

Pirmas etapas – 2025–ieji metai ir VIENAS MILIJONAS AČIŪ už įkvėpimą.

Kas bus toliau? Nežinom ;). Juk tai yra pastovus procesas, begalybė.

 

canola

2015 m. Spalio 16 d. Penktadienis

Neatsimenu ar kažkur skaičiau, ar kažkas buvo pasakęs, bet ta mintis visada pasitarnauja, kai iškyla koks nors sunkumas.

Jei problemai atsirandant aš pats buvau šalia, tai vadinasi – mano paties buvimo reikės ir tada, kai ją spręsiu.

Juk iš tiesų, tai viskas labai paprasta – negaliu sukurti problemų, kurių negaliu išspręsti pats. Kaip čia pasakius… greičiausia, kad esu  INFINITAS-mano-dienorascio-akimirka“per bukas”, kad sukurčiau tokias situacijas, kurių neišspręsčiau.

Taip, kartais gal ir reikės kitų prisidėjimo ir nieko čia nėra blogo pasiprašyti tos pagalbos iš šalies, bet vien suvokimas, kad betkokią savo paties sukurtą problemą (labai nemėgstu žodžio “problema”) galiu ir išspręsti, visada nuteikia daug linksmiau.

Juk viskas bus gerai pabaigoje. Jei dar nėra gerai – vadinasi dar nėra pabaiga. ;)

 

rekomenduojamos-knygos-infinitas

 

Napoleon Hill – „Mąstyk ir būk turtingas“

knyga-mastyk-ir-buk-turtingas

Šią knygą pirmąjį kartą skaičiau 2004-ais metais. Perskaičiau, radau idėją, kurią pradėjau vystyti, bet ji taip ir nepasiekė šlovingos ateities.

Žinojau, kad knygoje yra labai svarbios mintys, bet nežinojau, kodėl idėja, kuri atrodė tokia galinga – liko toliau nevystoma. Paskui knygą skaičiau dar kartą po maždaug dešimties metų. Tada radau atsakymą – nedariau viso to, kas buvo aprašyta šioje knygoje, kuri pasaulyje atsirado dar 1937-aisiais metais ir iki šiol yra tokia populiari, kad iki šiol prisideda prie svajonių realizavimo.

Nei jei ir neturit aiškios idėjos, kurią norėtumėt realizuot – skirkit savo vakarus ar laisvą laiką šios knygos puslapiams.

Jei turit idėją, bet vis nepavyksta jos realizuot – būtinai perskaitykit nuo pradžios iki galo.

Jei netikit, kad principai, kurie aprašyti praeito amžiaus pirmoje pusėje, yra veiksmingi ir šiais laikais – išbandykit juos žingsnis po žingsnio.

Jei nepavyks – nupirksiu tą knygą, kurią įsigijote iš Jūsų ;)

 

Simon Sinek – „Pradėkime nuo klausimo KODĖL“

Knyga-pradekime-nuo-klausimo-kodel

Pirmiausia apie auksinio apskritimo principą sužinojau iš interneto.

Tada supratau, kad verta paskaityt ir knygą. Įtraukė ir video, ir pati knyga.

Dar ją beskaitant vis kirbėjo mintis, kad tai knyga, kurią gerai būtų paskaityti ir lietuviškai. Keletas pokalbių su autorium ir su leidėjais – knyga yra ir lietuviškai.

Greitai skaitosi, daug pavyzdžių ir kas svarbiausia – jokio mokymo, kad reikia daryti tą ar aną.

Skaitai, vertini ir pergalvoji, kaip elgiesi pats arba organizacija, kurioj dirbi, vadovai, su kuriais bendrauji ir t.t.

Tada labai lengva daryti sprendimus.

Tai tarsi mokymasis iš kitų patirties, kai net mažais veiksmais pradedi jausti, kad nejučia darai pokyčius ir jie visai smagūs. Tiesiog daugiau aiškumo su kiekvienu skyriaus skyriumi.

 

Leo Babauta – „52 pokyčiai“

Knyga-52-pokyciai

Visiška laisvė. Lyg ir pamokymai, bet juos visada gali įvertinti ir priimti sau tarsi mažą iššūkį.

Tarsi pasižaidimas.

Nori vieną ar kitą praleist – prašom.

Vistiek užsinorės sugrįžt prie jo ir išbandyt.

Pokyčiai sudėlioti lyg būtų verta juos daryti po vieną per savaitę, bet netikiu, kad kas nors lauks visus metus – tikrai kai kuriuos pokyčius darys vienu metu ir po kelis iškart.

„Labai įtraukia ir kas svarbiausia – nutinka tik geri dalykai, kai išbandai praktiškai.“

 

ikvepiancios-citatos-ir-mintys

 

Infinitas_facebook_1

“Keletas veikiančių visada kels pavydą daugeliui stebinčių.” Jim Rohn

Visada gali pasirinkti savo kelią. Jame gali būti vienas, juo gali keliauti kartu su kitais. Vienam gal ir einasi greičiau, bet drauge su kitais nukeliausi daug toliau. Nėra skirtumo ar bus sunku, ar bus lengva. Visada bus tam tikras “miksas”.  Tiesiog keliauk, judėk į priekį ir tame kelyje geriausia būti su kitais. Su panašiais į Tave, su svajojančiais, bet nesėdinčiais vietoje. Dažniausiai vietoje sėdi po vieną. Ir labai dažnai jie tiesiog stebi, o tuo pačiu – labai labai labai pavydi tiems, kas daro. Yra gera tikimybė, kad savo pavyzdžiu užkrėsi ir tuos, kas sėdi ir stebi. Tada veikiančių bus dar daugiau.

Infinitas ikvepencios citatos

“Išugdytas įprotis taupyti ne tik pinigus – didžios asmenybės ženklas.” Povilas Petrauskas

Žmogus auga ne vienoje srityje. Jam svarbių gyvenimo sričių visada bus keletas: sveikata, santykiai, saviraiška, stabilumas…

Jei išmokai išleisti mažiau pinigų nei uždirbai – jaučiasi stabilumas. Bet taupyti pravartu ne vien pinigus. Kaupt verta ir gerus prisiminimus, malonias akimirkas, įkvepiančius pokalbius. Pinigus visada susidėsi į taupyklę ar sąskaitą. O kur sudėti kitus turtus? Juos galima užsirašyti į dienoraštį, juos galima aptarti šeimos rate prie vakarienės stalo. Visada bus kuo dalintis, jei nešvaistysi to, ką įgauni. O gauti galima pastoviai. Tik pamatyk visą tą turtą, kuris yra aplink Tave. Ir sugebėk jį išlaikyti, kad atėjus reikiamam momentui, galėtum tuo pasidalinti su kitu. Juk dėl to niekuo nenukentėsi. Kaip tik – dar labiau praturtėsi.

ikvepencios-citatos

“Nėra būtina matyti visos laiptinės, užtentka žengti tik pirmą žingsnį.” Martin Luther King, Jr.

Ar tamsią naktį yra matomas visas šimtokilometrinis kelias nuo taško A iki taško B? Geriausiu atveju matysime artimiausius pora šimtų metrų, jei kelias yra tiesus. Bet juk dėl to, kad nematome likusiųjų – nesustojame ir nelaukiame naujos dienos, tiesa? Juk judame toliau ir su kiekvienu nuvažiuotu metru – matome vis naują atkarpą, kurią įveikus, vis artėjame prie tikslo.

Infinitas_facebook_4

“Mes pasirenkame savo laimę ar sielvartą žymiai anksčiau nei ištiesų patiriame tai.” Khalil Gibran

Viskas pačioje pradžioje gimsta tiesiog mintyse. Tada plėtojam to “filmo” scenarijų ir galiausiai turime tai, apie ką ir galvojome. Na, bent jau gaunasi panašiai. Būti laimingu yra labai lengva. Lengvai galime tapti ir užsidarę, palaužti iš sielvarto, negandų. Jei taip lengva tapti laimingu, tai kodėl tiek daug žmonių tokias netampa?

Labai paprasta – labai lengva ir netapti laimingu.

motyvaciniai-filmai

 

„Sėkmė avansu“ („Pay it Forward“)

 

Turit galimybę užsikaisti gardžios arbatos? O kaip dėl naminių sausainių? Pasiimkit visa tai į kompaniją. Jei esate namuose ne viena(s) – dar geriau. Pažiūrėkit šį filmą kartu.

Labai galimas dalykas, kad pabaigoje bus graudu ir skruostu nuriedės viena kita ašara. Būkite tiesiog procese ir stenkitės pagauti labai taikliai išsakomas mintis.

Šis filmas yra paskatinęs ne vieną geros idėjos vediną iniciatyvą. Nebūtinai tai atsitiks ir šį kartą, bet viena aišku – jis paskatins persvarstyti mūsų turimus santykius su kitais, įvertinti tai, kas kartais būna pamirštama.

O kaip apie Jus? Ar norėtumėt ką nors pakeisti pasaulyje?

Padaryti jį geresne vieta gyventi…šiandien…?

 

„Matrica“ („The Matrix“)

 

Čia pradėkim nuo to, kad 4-i laimėti Oskarai jau prideda šį bei tą daugiau nei geras įvertinimas, tiesa?

Na, bet ir ne dėl jų vertas dėmesio filmas. Ir ne dėl to, kokiose nominacijose tuos Oskarus kūrėjai gavo. Tai yra daug daugiau nei tik fantastinis filmas. Jame ypač stiprūs herojų dialogai, keliantys klausimus, kurie vienas prie vieno gali būti gvildenami kasdieniame gyvenime.

Tik įsiklausykit į juos ir atraskite tas susimąstyti verčiančias scenas ir pamėginkite į jas atsakyti patys sau.

Ir dar – kažin kodėl šiame filme tiek daug vardų, kuriuos lengva atrasti Biblijoje?

 

„Prieš pakratant kojas“ („The Bucket List“)

 

Ar turit savo asmeninį tikslų sąrašą? Kiek jame punktų? Trys? Daugiau? Visas šimtas?

Jei dar tokio neturite – galimas variantas, kad imsit lapą popieriaus ir susirašysit. Tik nesustokit, plidykit tiek, kiek norit ;).

Filme vaizduojama dvieju, tarpusavyje nieko bendro neturinčių vyrų susitikimas… ligoninės palatoje.

Vienas – milijonierius, kitas – paprastas automechanikas. Užsimezga ryšys, atsiranda bendrų temų, draugystė.

Ar ji baigiasi? Viskas kažkada baigiasi. Lieka klausimas, kaip viskas vyksta iki tol, kol pasibaigia.

Įkvėps į kai kuriuos dalykus pažiūrėti kitaip.

motyvacija-infinitas

Dažnai mes tiesiog neįvertiname to, ką turime. Kartais dėl to, kad pamirštame, kartais dėl to, kad tiesiog nežinome, jog tai mums priklauso. Toks turtas, mano nuomone, yra neįkainojamas.

motyvacija-infinitas

Noriu pasidalyti mintimis apie porą dalykų, kuriuos tikrai galime vadinti savo asmeniniu turtu. Rekomenduoju atlikti eksperimentą. Pažadu, kad bus įdomu ir linksma.

Aš tai išbandžiau jau keletą kartų. Viskas labai paprasta. Poroje Lietuvos knygynų tiesiog priėjau prie žmogaus, kuris tuo metu apžiūrinėjo knygas iš „Motyvacijos“ skyriaus.

Pasidomėjau, kokias knygas jis varto. Kai sužinojau, kad ieško motyvacijos knygos, pasakiau jam:

„Nepirkite šios knygos. Jos Jums tikrai nereikia.“

Kai žmogus nustebusiu žvilgsniu paklausė, kodėl taip manau, štai ką jam atsakiau:

„Jei jau sugebėjote ateiti iki knygyno ir jos paieškoti, motyvacijos turite pakankamai, o gal net ir daugiau.“

Tada tiesiog smagiai nusišypsojome vienas kitam, dar šiek tiek šnektelėjome ir išsiskyrėme. Nežinau, ar mano užkalbinti žmonės nusipirko knygas, kurias vartė, bet svarbu visai ne knygos ar jų pirkimas.

Motyvacija – tai, ką kiekvienas turime giliai savyje. Būna, kad žmogus sakosi neturintis motyvacijos, kad ją prarado. Nežinau, aš tuo netikiu… Net ir seminaruose, kai kalbame apie motyvaciją, visada galiausiai sutariame, kad yra veiksmų, kuriuos padarome visai be motyvacijos. Pabandykite išgerti daug vandens ir ilgai neiti į tualetą… Kai jau labai labai norėsite – vis tiek neikite. Kiek ilgai taip ištvertumėte? Lažinuosi, kad net nesvarbu, kokios būtų aplinkybės – vis tiek neleisite, kad įvyktų kas nors nepageidaujamo.

Motyvacija yra visada. Ją turime kiekvienas. Tik naudojamės ja gal ne taip dažnai, kaip reikia. Ir dar – motyvacijos turime tiek, kiek reikia, t. y. tiek, kiek esame to verti. Bet tai pataisoma, tiesa?

Dar vienas svarbus dalykas – įkvėpimas. Ir tai visiškai ne tas pats, kas yra motyvacija. Įkvėpimas ir motyvacija – du skirtingi dalykai. Mano nuomone, įkvėpimas yra šis tas daugiau nei motyvacija. Įkvėpimo mes ieškome savo aplinkoje kaip papildomos atspirties ką nors daryti. Įkvėpimas yra tai, kas atlieka nuolat veikiančio variklio vaidmenį. Būtent įkvėpimo reikia ieškoti, o ne motyvacijos. Jei atrasite įkvėpimą, motyvacijos niekada nestigs.

Manau, tai labai svarbu. Kai mus įkvepia kiti žmonės, jų pavyzdžiai ar pasiekti rezultatai, tada savyje atrandame motyvaciją stengtis ir siekti. Jei tai tikrai yra tas, kas mus įkvepia – motyvacijos visada pakaks. Kiekvienas žmogus ne vienodai turi motyvacijos, bet jos bet kuriuo atveju pakanka pasiekti tokius rezultatus, kokių trokštame.

Kiekvieno įkvėpimo šaltinis irgi skirtingas, bet tai nesvarbu, nes svarbiausia tai, kad įkvėpimas yra didžiausias mūsų variklis judėti ten, kur norime atsirasti. Mano įkvėpimo šaltinis yra mano šeima – žmona ir sūnūs. Ar man reikia ieškoti daugiau motyvacijos? Ne. Man jos visada pakanka!

Stabtelk akimirkai ir pasirašyk sau į dienoraštį atsakymus į šiuos klausimus:

Kas įkvepia Jus?

Kas įkvepia Jūsų autoritetus?

Kiek motyvacijos reikia, kad pasiektumėte SAVO stebuklus?

Tikiuosi, kad surasti atsakymai padės žengti dar vieną žingsnį…


Scroll to Top