
Kaip išmokti atskirti tai, kas tikra nuo tuštybių mugės?
Ar Jums girdėtas terminas “pozityvus mąstymas”?
Turbūt apie tai jau esate girdėję tiek gero, tiek ne itin. Kaip ir apie viską. Sunku būtų surasti kažką, kas būtų vertinamas tik gerai ar tik blogai.
Tiek jau to. Ne apie vertinimą čia aš. Tiesiog noriu pasidalinti patirtimi bei savo įžvalgomis ir čia, nes pokalbiuose, seminaruose ar šiaip susitikimuose dažnai apie tai tenka ir girdėti, ir diskutuoti.
Visas dėmesys į pozityvų mąstymą. O tiksliau – apie tai, kaip jis (ne)padeda.
Man labiausiai smagu, kad tiek daug tenka apie tai girdėti. Rimtai. Iškart pasakau, kad nesiremsiu nei vienu moksliniu tyrimu, nei vienu kitu straipsniu, ar kokia nors kita medžiaga.
Visa tai, ką surašysiu čia, yra tiesiog mano paties suvokimas, kas tas Pozityvus mąstymas yra ir kuo jis (ne)naudingas. Jei reikia tyrimų – tikrai jų rasit. Yra jų ginančių ir viena, ir kita.
Nepriimkite visko už “gryną pinigą”. Šis prašymas skirtas tiems, kurie sutiks su čia surašytomis mintimis. Visiškai to nesiekiu, nes nėra jokios prasmės būti aklu pasekėju. Kviečiu būti tiesiog studentu šioje srityje, ir rasti sau tinkamiausius variantus.
Ką galiu pasakyti tiems, kurie visiškai nesutiks – irgi gerai ;)
Tik taip pat prašau – būkit studentai ir nesekit aklai kitų idėjomis. Verčiau ieškokit tai, kas tinka Jums labiausiai ir karts nuo karto abejokit tuo, ką sužinot.
Visiškai nėra jokios realios tikimybės, kad tai, kuo tikit – visada bus tiesa. Reikia įrodymų? Jų apstu bet kokioje veikloje. Mano atminty dabar įsirėžęs vienas kandidatas į aukštus politikos postus… juo labai tikėjau kažkada, bet po tam tikrų jo pasisakymų, tampa šiek tiek keblu tinkamai vertinti situaciją.
Aš sau atsakymą apie pozityvų mąstymą turiu, tad koks jis (ne)fainas pasidalinsiu keliais sakiniais ir čia.
Visų pirma, paminėsiu tas skambias frazes, kurių tiek daug yra internete, mokymuose, draugų pokalbiuose ir t.t.
Ar jos padeda? Gal tada jos kenkia?
Žinot, turiu tokį palyginimą.
Tarkim, kad pozityvus mąstymas yra kaip kastuvas. Ar pats įrankis ką nors gali padaryti?
Taip, su juo lengviau iškasti duobę, bet ar jis pats tą duobę iškas? Žinoma, kad ne.
Man ši metafora atsako į daug panašių klausimų.
Yra sakoma, kad jos skirtos tik “mažo proto” žmonėms. Tikrai taip. Jų naudos nėra, jei yra tik tos frazės.
Aš savo dienoraštyje turiu daug pozityvių minčių ir man jos visai nekenkia, kad jos ten yra.
Tačiau jos turi savybę kenkti. Taip, jos kenkia, jei jomis nesinaudoji tinkamai.
Man patinka perskaityti knygą ir atsirinkti įdomias idėjas. Aš “valgau” įdomaus lektoriaus išsakytas mintis seminare ir iškart jas užsirašau į savo dienoraštį.
Paskui aš turiu erdvę, kur tas mintis panaudoti – aš tikrinu, ar tokia mintis padeda mano kasdienėje veikloje.
Visos tos mintys mane skatina veikti ir realiai patikrinti, kokią įtaką jos man daro.
Ir žinot ką? Jos daro teigiamą įtaką, kai aš imuosi veikti. Kai kurios man patinka, kai kurias aš mėgstu šiek tiek pakeisti, kad patiktų labiau.
Turiu jų aibes ir galėčiau prie daugelio situacijų pridėti kokią nors įžymaus žmogaus mintį, bet tai nereiškia, kad tas, kuris tą mintį užsirašys sau, iškart taps tokiu pačiu, kaip ir tos minties autorius.
Tas autorius turėjo nueiti gana nemažą kelią, kad suvoktų kažką tokio svarbaus.
Pozityvus mąstymas, visų pirma, yra veiksmas, kuris yra tarsi palydovas to, ką darai.
Gerai, įsivaizduokim tokią štai situaciją. Manau, kad ji tinkamai iliustruoja tai, kodėl Pozityvus Mąstymas visiškai neveikia:
1. Aš kalbu sau mantrą ar pastoviai perskaitau kokią nors įkvepiančią citatą, bet mintyse galvoju, kad „blogiau jau negali…“.
2. Aš skaitau pozityvumo pilną kūrinį, bet net namuose vaikštau nusiminęs.
3. Aš pasitempęs sėdžiu darbo vietoje ir svajoju apie aukštesnes pareigas ar didesnį atlyginimą, bet mintyse keikiu savo šefą, kolegas ir dar vanoju save patį, kad patį kvailiausią sprendimą, kurį padariau, tai yra būtent šis darbas.
Kaip galvojat – ar bent vienas iš čia esančių scenarijų mane padarys realiai laimingesnį ir kokiu nors magišku būdu nuskraidins iš jau daug kur aprašytos „komforto zonos“ į ten, kur „vyksta stebuklai“. Nieko panašaus neatsitiks!
O taip dažnai ir būna, kad pozityvaus mąstymo kritikai ir paima tik vieną iš trijų svarbiausių sąlygų ir ją sudirba į miltus ir tada labai garsiai trimituoja, kad pozityvus mąstymas yra nieko vertas ar net kenkia.
Ir tikrai taip būna, nes laimėt čia galima tik tada, kai mano Dėmesys yra teigiamas, mano visos Mintys ir netgi Kalba yra švari ir skatinanti veikti, o savo visu Kūnu parodau, kad esu rimtai nusiteikęs eiti į link tikslo ir netgi atsikelti šimtą kartų, kai parklupsiu tame kelyje.
Jei būsi nusiminęs ir toliau darysi tai, ką darai – tikrai ateis momentas, kai net pradėsi verkti dėl to.
Tačiau tikrai idiotiškai atrodysi, jei tą pačią dieną nubrozdinsi savo ir kaimyno automobilį, pamesi piniginę ir būsto raktus, o vistiek stovėsi išsišiepęs ir kartosi kokią nors motyvuojančią frazę, kaip “Klaidos yra tavo bandymų įrodymai”.
Kvaileli, geriau susiimk, nes jei tokia Tavo dienos seka, tai kitą kartą ir galvą prasiskelsi ☺.
Kviečiu būti sąmoningais ir į viską žiūrėti ne pro rožinius akinius, o realiai įvertinant situaciją ir joje ieškant bent vienu punktu daugiau teigiamų nei neigiamų dalykų.
Ir dar prie to paties: atskirkim, kas kam yra reikalinga ir nevertinkim kito pagal savo kurpalių.
Jei kam nors atrodo juokingos tos motyvuojančios citatos – tai tegul skaito mokslinius traktatus ir tyrimus.
Žemėje yra labai daug žmonių ir jų poreikiai yra labai skirtingi. Vienam ta citata gali pakeisti gyvenimą (ir tai esu matęs), kitam reikės 20-ies metų trukusio mokslinio tyrimo, kad tik patikėtų kažkuo.
Galim dėlioti, kaip tik norim, bet rezultatus mes kiekvienas turim tokius, apie kokius galvojame. Nėra čia toks labai greitas procesas, nes nuo Galvoti iki Turėti gali susidaryti nemažas laiko tarpas. Ir jame privalu daug ką Nuveikti, kad tas rezultatas atsirastų. Ir kiekvieną veiksmą dar seks Emocija bei Įsitikinimai.
Tai va, čia vien pozityvus mąstymas yra visiškai bevertis, jei jis neseka mūsų veiksmų. Ir tuo pačiu – jis yra galinga jėga, jei mes tikime tuo, ką darome, pastoviai patikriname, ar tai tikrai veikia ir koreguojame veiksmus, jei negauname norimo rezultato.
Matot, pozityvus mąstymas padeda pasiekti rezultato tik tada, kai jį lydi veiksmai.
Jei jis veiktų be jų, tai ir mano kastuvas galėtų kasti duobę be mano indėlio.
Mintyse aš vis pergalvoju, kokiam skaitytojui rašau visa tai… Ir man “piešiasi” tik tai, kad čia ateina siekiantis augti Žmogus, kuris yra sąmoningas ir moka įvertinti visus už ir prieš.
Jis aiškiai suvokia, kokią istoriją kas rytą sau pradeda pasakoti.
Jis veikia, stebi, klysta, keičia ir galiausiai turi. Ir net nepastebėdamas to – nesavanaudiškai dalinasi tuo, ką turi ir tuo pačiu gauna daugiau to, ko pats nori.
Man tai yra pozityvumas, kuris padeda. Ir, beje, visiškai nebūtina su tuo sutikti.