Prieš keletą dienų diskutavau apie tai, kas yra geriau: Atrasti nauja ar prisiminti sena? Aišku, kiekviena situacija gali būti skirtinga. Tik vis grįžtu prie tos pačios minties: Kas iš to, kad žinoma daug, o pritaikoma mažai? Jau buvau apie tai pasakojęs automobilyje, kai su viena kita tema vis stengdavausi tilpti į penkias minutes ir apie reikaląRead More…
Klausimai mus augina, o paprasti augina labiausiai Pasidalinsiu vienu iš tų atradimų, kurie buvo per paprasti, kad patikėčiau, jog jis tikrai veikia. Viskas tilptų į įvardinimą: TRYS KLAUSIMAI, bet prie to dar prieisim. “Ech, kaip būtų gerai, kad apie tai būčiau žinojęs anksčiau” – galvojau apie jį. Paskui suvokiau, kad anksčiau irgi nieko nebūtų buvęRead More…
Jau kuris laikas į terminą “siekti karjeros” žiūriu visai kitaip nei tai buvo bebaigiant studijas universitete, o per laiką nuo pirmųjų savo pareigų įvardinimo darbo knygelėje, supratau kai kuriuos dėsningumus. Jie tokie paprasti, kad pradžioje jų negalėjau suprasti, o kai man apie tai pasakydavo, tai pagalvojau, kad juokauja (čia geriausiu atveju) arba tiesiog nori iš manęsRead More…
Jei kartą jau buvote užkibę ant minties, kad esate ta asmenybė, kuri turi ir gali būti dar geresnis žmogus, tai tikrai pastebėję tokių užrašų, kaip „Savęs pažinimo mokslas“, „Kursas atrasti savo tikrąjį aš“, „Kvietimas į savęs paieškos stovyklą“ ir t.t. Šį kartą būtent apie tai, kas gali būti panaši pažinimo strategija. Iškart noriu pasakyti, kadRead More…
…deja, mokomės ilgai, sunkiai ir suprantam tik susenę Šio teksto atsiradimo priešistorė yra susijusi su komandos (ją vis mieliau vadinu “gentimi”) išvažiuojamuoju susirinkimu ir ilgais pokalbiais apie laimę. Diskutavom patys, žiūrėjom filmą apie tai, o kad būtų dar labiau užtikrinta – pažiūrėjom ir TED kalbas ta pačia tema. Dabar jau tiksliai negaliu pasakyti, kieno taiRead More…
Nuvilnijo šventinis šurmulys, palikdamas atsiminimus, istorijas ir dovanas… Dovanotas ir gautas. Visai neseniai, kalendoriui pervirtus į 2016 metus, duris papuošė kreida rašytos trys raidės, minint Laisvės gynėjų dieną degtos žvakelės ir keltos trispalvės… Kas už viso to slypi? Istorija. Istorijos žmonių, likimai. Simboliai, padovanoti visiems, bet svarstomi nedaugelio. Kodėl? Nes kartais klausti nepatogu. Ypač savęs.Read More…
Mažais lašiukais dangus glostė žemę. Balos netilpo savyje ir vis taikėsi „ištrūkti plačiau“, tikšdamos ant šaligatvių, žieminių batų ir praeivių. Mandarinai, rudas popierius dovanoms ir stiklinė lėkštė su kojele sausainiams ar pyragui tingiai snaudė pirkinių krepšyje. Mažučiai mediniai segtukai su baltomis eglutėmis rankinėje laukė, kol nutūps ant vardo kortelių, prisegtų ant dovanėlių… Jau greitai… RankojeRead More…
Ne kalendoriais, o įgyta patirtimi ar asmeniniais atradimais man labiau patinka matuoti savo gyvenimą. Taip jau yra, kad įjungę aukščiausią pavarą lekiantys metai, atrodo, pačiame sūkurio centre nešasi ir mane. Kartais tiesiog norisi už kažko nusitverti ir leisti sau pabūti sūkurio pakrašty. Tam, kad kurį laiką šiek tiek stabtelėti, apsidairyti, pasitikrinti, išgirsti… Tam, kad atsisukusRead More…
Pastaruoju metu dažnai stebiu, kaip žaidžia mano sielos spalvos. Džiaugsmas, abejonė, nerimas, ilgesys… Atrandu, kad jas sumaišius gimsta vis nauji, vis kitokie atspalviai. Visai kaip vaikystėj, visuomet norėjau kuo daugiau spalvų! Nesvarbu, kad princesių sukneles daugiausia spalvinau geltona ir rožine spalvomis, tačiau ir kitų, net rudos ar juodos nė už ką nebūčiau atsisakiusi:Read More…
Vakar žaidžiau smėlio dėžėje. Su savo mažuoju statėm pilį, puošėm ją pernykščiais suskilusiais kaštonais ir smaigstėm pagaliukus į pilies viršūnę, įsivaizduodami, kad ten plazda vėliavos. Lakstėm ratu, kol stabtelėjau, pamačiusi nuostabų įspaudą smėlyje. Net aiktelėjau – subtilus, lengvas, moteriškas!… Toks grožis paprasto paprasčiausio įspaudo… Kaip kažin atrodo bateliai, kuriais eita per šį smėlį? Prieš akisRead More…