Iš dienoraščio puslapių

PASIDALINTI:

2015 m. Spalio 16 d. Penktadienis

Neatsimenu ar kažkur skaičiau, ar kažkas buvo pasakęs, bet ta mintis visada pasitarnauja, kai iškyla koks nors sunkumas.

Jei problemai atsirandant aš pats buvau šalia, tai vadinasi – mano paties buvimo reikės ir tada, kai ją spręsiu.

Juk iš tiesų, tai viskas labai paprasta – negaliu sukurti problemų, kurių negaliu išspręsti pats. Kaip čia pasakius… greičiausia, kad esu  INFINITAS-mano-dienorascio-akimirka“per bukas”, kad sukurčiau tokias situacijas, kurių neišspręsčiau.

Taip, kartais gal ir reikės kitų prisidėjimo ir nieko čia nėra blogo pasiprašyti tos pagalbos iš šalies, bet vien suvokimas, kad betkokią savo paties sukurtą problemą (labai nemėgstu žodžio “problema”) galiu ir išspręsti, visada nuteikia daug linksmiau.

Juk viskas bus gerai pabaigoje. Jei dar nėra gerai – vadinasi dar nėra pabaiga. ;)