2015 m. Spalio 16 d. Penktadienis
Neatsimenu ar kažkur skaičiau, ar kažkas buvo pasakęs, bet ta mintis visada pasitarnauja, kai iškyla koks nors sunkumas.
Jei problemai atsirandant aš pats buvau šalia, tai vadinasi – mano paties buvimo reikės ir tada, kai ją spręsiu.
Juk iš tiesų, tai viskas labai paprasta – negaliu sukurti problemų, kurių negaliu išspręsti pats. Kaip čia pasakius… greičiausia, kad esu 
“per bukas”, kad sukurčiau tokias situacijas, kurių neišspręsčiau.
Taip, kartais gal ir reikės kitų prisidėjimo ir nieko čia nėra blogo pasiprašyti tos pagalbos iš šalies, bet vien suvokimas, kad betkokią savo paties sukurtą problemą (labai nemėgstu žodžio “problema”) galiu ir išspręsti, visada nuteikia daug linksmiau.
Juk viskas bus gerai pabaigoje. Jei dar nėra gerai – vadinasi dar nėra pabaiga. ;)
Birutėspalio 23, 2015 at 9:29 am Atsakyti
Man labai patiko frazė filme „Pasivaikščiojimas“, kai lyno akrobatas, stovėdamas viena koja ant lyno, ištempto tarp bokštų dvynių, mintyse sau tarė – galiu taip stovėti, bet kai tik perkelsiu antrą koją ant lyno (perkelsiu savo kūno svorį) – turėsiu eiti, kito pasirinkimo nebus. Sunkiausias yra pirmas žingsnis – pradėti spręsti problemą, imtis pokyčių gyvenime, išeiti iš konforto zonos… Toliau didžiausią darbą padaro inercija, kai duodam pirminį stimulą savo kūnui, savo mintims, savo sąmonei.
Povilas Petrauskaslapkričio 6, 2015 at 12:04 pm Atsakyti
Birute, Jūs labai pataikėt, nes lapkričio mėnesio žurnale ir bus šis filmas pasiūlytas ;)
Kristinaspalio 25, 2015 at 11:54 am Atsakyti
Super. Ačiū!