Gruodžio mėnesio filmų sąrašas

PASIDALINTI:

„Nuosprendis“ („Conviction“)

Tikra istorija. Kartais galvoju, kaip tos istorijos pasiekia filmų kūrėjus?.. Pagal ką jie atsirenka, kad būtent tai istorijai yra verta pastatyti ir filmą?

Čia bus galima surasti aiškų ir nuoširdų tikėjimą kitu žmogumi. Natūralu, kad tai peraugs ir į tikėjimą pačiu savimi.

Tikslo siekimas? Taip, čia jis yra. Tik čia tikslas apibrėžiamas gana kitaip. Kartais užtenka turėti tik jį vieną ir tada visi galimi trukdžiai pasirodo įveikiami. Lengvai? Ne, bet prasmingai.


„Laiko tiltas“ („About time“)

Na, šį kartą bus šiek tiek negalimų dalykų… Kelionė laiku. Na, tarkim, kad tai yra įmanoma, ir tai galėtumėt daryti patys. Ar grįžtumėt į savo praeitį, kad ką nors pakeisti?

Rimtai, jei galėtumėt. Ar keistumėte? Ir ką būtent? Įsivaizduokite, kad tai tiesiog paprasta padaryti… Žinoma, to negalima, bet jei tiesiog dabar pabūtumėte su savimi ir parašytumėte sau bent keletą punktų, ką darytumėt kitaip konkrečioje situacijoje, jei ten galėtumėte pakeisti tam tikras detales.

Tada vėl viskas grįžta į savas vėžes, bet šis bei tas jau būna pakitę.

Ką tokiu atveju keistumėte? Situaciją? Poelgį?

Jei galit sau leisti apie tai pagalvoti, tai filmas tikrai įtrauks ir laikas praeis gana greitai. Tiesa, atgal negalėsite sugrįžti, jei kas nors nepatiks ;)


„Mažasis princas“ („The Little Pince“)

Praeito mėnesio rekomendacijose šis pavadinimas jau matytas. Tiesa, ten jis buvo minimas prie knygų skilties. Visai neseniai pasirodė ir filmas. Kartais sakoma, kad filmas niekada neperteiks to, ką skaitytojas susikuria vaizduotėje, kai būna su knyga.

Manau, kad tai yra tiesa. Tik šiuo atveju yra šiek tiek geriau – dabar ta vaizduotė gali būti dar labiau įkrauta, nes filme persipina du pasakojimai. Vienas jų yra tiesiog iš knygos, o kitas – paaiškinimas, kaip ta knyga realiai veikia gyvenime. Žiūrėjau šį filmą vaiko ir tėvo akimis. Tiesą pasakius, kai kur buvo gaila savęs, kai stebėjau vaiko akimis. Na, bet nieko nėra prarasta dabar, nes dar savo vidinį vaiką galiu ir vėl “atgaivinti”, o mano vaikams tai bus tik į naudą.

Dar viena mintis ta tema: man dabar daug įdomiau yra mano vaikų svajonės, o ne tai, ko aš pats negalėjau padaryti  :)  Gal dar galėsiu. Šansų yra, o vaizduotė vėl pramankštinta  ;)