Eksperimentas: Kaip aš pradėjau keltis 4 valandą ryto?

PASIDALINTI:

Foto autr. Vi Kontrimaite

Eksperimentas: Kaip aš pradėjau keltis 4 valandą ryto, kiek dienų tai ištvėriau ir ką iš to išmokau?

Klausimas: ką sveiko proto žmonės daro, jei jie rašydami bakalaurinio darbą pradeda dirbti iki ketvirtos valandos nakties, o miega iki pat vidurdienio?

Atsakymas: aš nežinau.

Bet štai ką dariau aš, po kelių tokių naktinių darbų mėnesių – nusprendžiau, kad per vieną naktį visiškai apsukti savo miego laiką ir pradėti KELTIS ketvirtą ryto yra geniali mintis.

 

Nuo 04:00 -> 12:00 miego rėžimo…
…Į 21:00 -> 04:00 rėžimą.

Genialu, tiesa?

Na, tiesą sakant, ne itin. Galbūt padariau klaidą neklausydamas pats savo kadaise išbandyto ir aprašyto mažų žingsnelių metodo. Galbūt klaida kita.

Bet apie tai vėliau. Šios vasaros Liepos ketvirtąją aš nusprendžiau „susitvarkyti“ savo miego laiką ir štai, ką patyriau.

 

Grafikai, matematika ir kita (man) įdomiausia dalis

 

Jeigu nekenti pieštuku braižytų linijų ant sąsiuvinio lapų, matematikos ir kitokių mokslinių (čia jie nelabai moksliški) dalykėlių… Prašau pakentėk. Aš neilgam. :-D

Pirmiausiai pažvelkime į miego trukmės per dienas grafiką. Kartu jame kreivėmis pažymėtas ir atsibudimo bei užmigimo laikas.

 

grafikas-1-Autr.-Danielius-Goriunovas

 

Tuomet palyginkime tai su mano savijautos pamiegojus grafiku. Savijautos vertė čia yra sąlyginė, pagal maloniausią dieną (plaukimą baidarėmis ir kėlimasį vėliausiai).

 

Grafikas-2-Autr.-Danielius-Goriunovas

 

…Hm. Taip. Nežiūrėk į mane šitaip. Leisk pasiaiškinsiu.

 

Eee… Bet palauk, tai ŠIEK TIEK ne 4 valanda ryto!
…Melagis, melagis! Mirtis tau, Danieliau!

 

Ei, ei. Ramiai. Žinau, pavadinime žadėjau ketvirtą valandą ryto. Tačiau jau penktą dieną mano miego laikas peršoko iki šeštos valandos ryto, o tryliktą – grįžo prie penktos.

 

Aš tai žinau. Ir man pačiam keista, kaip tai nutiko.

 

Nes visgi, susiplanavau keltis ketvirtą valandą. Net Debesylos feisbuke papasakojau, kad tai darysiu… Tačiau taip gyventi ištvėriau vos penkias dienas.

Žavu, tiesa? Aš tikras beprotiškų tikslų siekimo įkvėpėjas. :-D

Todėl geriau leisk šį straipsnį šioje vietoje pakreipsiu šiek tiek artimesne tiesai linkme – leisk toliau pasakosiu, kaip apskritai sekėsi keltis taip anksti, nors ankščiau tris mėnesius tokiomis valandomis eidavau miegoti.

Nes, nors ir būtų smagu parašyti straipsnį apie kėlimasį TIK ketvirtą ryto ir taip patekti ant pagrindinio Delfio puslapio… Šį kartą man to padaryti nepavyks. Mano šis eksperimentas šiek tiek nepavykęs. ;-)

 

Bet tik šiek tiek. Mano įsitikinimu tokie potyriai nėra blogai. Jie tik eksperimentų dalis. Tai nutinka visiems.

 

Toks išbandymas man buvo pirmasis toks gyvenime. Ir nepaisant formalios nesekmės – visą likusį mėnesį tęsiau su ankstesniais rytais, nei kada gyvenime patyriau.

Ir taip, iki šio iššūkio mano anksčiausias kėlimasis buvo 6:50, kai maždaug prieš 12 metų dar lankiau vidurinę mokyklą, o autobusai važiuodavo labai retai. Senokai.

Tarp kitko: Iššūkio metu vedžiau viešą dienoraštį internete. Tačiau pamatęs, kad jo niekas neskaito pradėjau rašytis į užrašinę. Deja užrašinę pamečiau. :(

 

Foto autr. Vi Kontrimaite

Foto autr. Vi Kontrimaite

 

Ką aš išmokau iš savo mėnesio su ankstyvu kėlimusi… Ir ką patarčiau tau, jei norėtum pakartoti mano iššūkį

 

Tačiau eksperimentas būtų buvęs bevertis, jei iš jo nebūčiau nieko išmokęs.

 

1. Malonūs rytai motyvuoja. Pirmasias penkias dienas rytai buvo geriausia dienos dalis. Pasisedėjimas balkone, paukščių giesmės ir saulės šviesa – tai padėjo man keltis ankščiau, nes tai buvo malonu.

2. O niūrūs rytai – ne. Ir tai priežastis, kodėl šeštąją dieną mano tikslas pasikeitė. Kokia prasmė keltis, jei lauke niūru, tamsu, lyja, o namuose net vidury vasaros – šalta? Niūriais rytais keltis nėra noro.

3. Miegoti yra gera. O ypač kai saulė neketina lysti iš už debesų bei net paukščiams rytas nuobodus. Pasilikti miegoti ilgiau – maloniau, nei keltis ir liūdėti.

4. Nori anksti kelti? Anksti gulk. Be miego numirsi. Ir aš tai patyriau, kai pirmiau miegot eidavau 21 valandą, o tik 22 užmigdavau dėl kaimynų pasisedėjimų kieme. Keliantis ketvirtą ar penktą ryto – eik miegoti bent 20-tą valandą.

5. Ausų kištukai užkemša ausis. Ir ačiū Dievui, nes jei jie to nedarytų – būtų blogi kištukai. Jie padeda nuo tų pačių kaimynų ir šeimos narių. Ir patikėk, net nusipirkus pigiausių po 1€ iš Tiger – jie veikia. Ausų neišdrasko. ;-)

6. Turi žadintuvą? Turėk tris. Ir aš rimtai. Lengva išjungti vieną žadintuvą, tačiau išjungti tris – sudėtingiau. Geriausias žadintuvas, tiesa, man kurį laiką buvo kaimynų gaidys, nes jis neklauso „snooze“ komandos. Bet ar kiekvienas tokį galime auginti?

7. Pabudome ir kelkimės. Ta nekenčiama mano vaikystės frazė. Egh. Tačiau keliantis ankstyvais rytais – tai būtina. Nes kitaip lengva vėl užmigti. Labai, labai, labai lengva.

8. Reikia draugą turėti. O aš turėjau Debesylietį Igną, kuris kartu su manimi bandė keltis ketvirtą ryto. Su juo pirmomis dienomis žaidėme žaidimą, kad jei neatsikelsime – žadinsime vienas kitą skambučiais. Pirmom dienom tai padėjo, tačiau vėliau Ignas dėl savo šeimos turėjo iššūkį mesti. Gaila.

9. Gaivus oras gaivina. Rimtai, atsikėlus atsidaryk tą fortkę ar langą. Šaltas oras atgaivina ir neleidžia užmigti. Papildomi balai, jei tai padarai jau pasiklojus lovą, kad nekiltu noras vėl šiltai miegoti.

10. Saulės ritmas nėra laikrodžio ritmas. Ir galiausiai… Dienų trukmės pokyčiai geriausiai matosi keliantis būtent anksti rytais. Nors pirmomis dienomis saulė tekėdavo ketvirtą valandą, tačiau po vienuoliktos dienos – jau tik apie pusę penkių. O tamsoje keltis ir jungti šviestuvą nei vienas, nei penkiolika su trimis trečdaliais.

Ar bent tokia sutrumpinta mano patyrimų versija.

 

O ar tu kada bandei keltis daugmaž aštuoniomis valandomis ankščiau,
nei tau įprasta?

 

Ar norėtum pabandyti? Na, nebūtinai aštuoniomis valandomis ankščiau. Galbūt tu, kaip aš dariau, nemiegi iki dvyliktos valandos dienos. Tada pakaks ir mažesnių pokyčių.

Bet visgi, ar norėtum keltis ankščiau? Padaryk tai.

Ir prašau – parašyk komentaruose žemiau arba tiesiai man el. paštu danielius(eta)debesyla.lt, kaip tau sekėsi.

Arba jei jau ilgą laiką gyveni ankstyvu ritmu – kaip tau pavyksta? Man įdomu, nes nors mano šis eksperimentas buvo šiek tiek sėkmingas, jis nebuvo LABAI sėkmingas…

…O jei kada norėsiu pakartoti eksperimentą iššūkio formatu – man reikėtų dar pasimokyti. ;-)

Tavo,
Danielius